Analitikas – apie Kinijos ir Rusijos santykius: kinai pelnosi, rusai neturi iš ko rinktis

Kinijos miesto Heihės pavadinimas žiniasklaidoje labai plačiai nuskambėjo praėjusią vasarą, kai jame buvo atidarytas pirmasis greitkelio tiltas per Amūro upę, kinų teritoriją sujungęs su Rusijos miestu Blagoveščensku. Pastaruoju metu Heihė dėmesio centre atsiduria vis dažniau – kaip pavyzdys, kokio masto prekybą su Rusija išvystė ir toliau vysto naują rinką efektyviai išnaudojantys kinai.

Prekybiniai santykiai tarp Kinijos ir Rusijos – vis glaudesni, o kinų eksportas į kaimyninę šalį toks didelis, kad pasienio miestuose Kinijoje per pastaruosius metus vienas po kito kyla nauji sandėliai ir netgi daugiaaukščiai biurų bokštai.

Visa dabartinė Rusijos ir Kinijos siena yra ilgesnė nei 4200 kilometrų, o tarp abiejų šalių veikia per 160 sienos kirtimo postų, atidarytų ištisą parą. Auganti Heihė – vienas iš ryškiausių pavyzdžių, kaip nuo karo Ukrainoje pradžios išsiplėtojo ekonominiai santykiai tarp Rusijos ir Kinijos. Naujuoju tiltu per Amūrą į Blagoveščenską periodišku srautu rieda nauji dyzeliniai sunkvežimiai ir lengvieji automobiliai, nuolatinė prekyba vyksta ir geležinkeliu.

Kaip Kinija tapo didžiausia pasaulio automobilių eksportuotoja? Per kokias kitas sritis Xi Jinpingo valdoma šalis dar pelnosi iš karo Ukrainoje ir kodėl lėles už virvučių susidariusioje situacijoje tampo ne Vladimiras Putinas, o didžioji Rusijos kaimynė Azijoje?