Apžvalgininkas įvertino įtampą dėl rusų Latvijoje: bijau, kad šalyje neatsirastų antras Donbasas

Latvija, panašu, nusprendė kiek atsitraukti nuo griežto ultimatumo savo šalyje gyvenantiems ir Rusijos pilietybę turintiems asmenims. Po to, kai beveik septyni tūkstančiai jų neišlaikė latvių kalbos egzamino ir, pagal pirminį sumanymą, būtų turėję palikti šalį, dabar suskubta priimti įstatymo pataisas, leidžiančias jiems tai padaryti dar per dvejus metus. Tačiau Latvijos politikos apžvalgininkas Krištianas Rozenvaldas interviu Delfi teigė, kad įstatymas dėl kalbos mokėjimo sukėlė nemažą įtampą visuomenėje ir baiminasi, jog „Latvijoje gali atsirasti antrasis Donbasas“.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą praėjusių metų vasarį, Latvija pernai rugsėjį priėmė įstatymą, įpareigojantį šalies gyventojus, turinčius Rusijos pilietybę, išlaikyti latvių kalbos egzaminą. Kitaip jie gali būti „išprašyti“ iš šalies.

Šis įstatymas Latvijoje palietė daugiau nei 25 tūkstančius Latvijoje gyvenančių žmonių. Išimtis buvo taikoma tik asmenimis, jaunesniems nei 14 metų ir tiems, kas jau sulaukė savo 75-ojo gimtadienio. Todėl kalbos egzaminą turėjo išlaikyti 18 tūkst. iš 25 tūkst. Latvijoje gyvenančių ir Rusijos pilietybę turinčių žmonių.

Tikėtasi, kad per metus žmonės, kurie įpareigoti išlaikyti latvių kalbos egzaminą, tam pasiruoš, nes tai padaryti jie turėjo iki šių metų rugsėjo, o neišlaikiusiems pirmojo egzamino, suteikta galimybė jį išlaikyti iki lapkričio.

Tačiau egzaminų rezultatai nuvylė. Kaip paaiškėjo, Latvijos kalbos A2 lygio egzamino neišlaikė 6893 Rusijos piliečiai. Tai yra 61 proc. iš 11 301 atėjusiųjų į egzaminą. Latvijos nacionalinio švietimo centro direktorė Lienė Voronenko mano, kad šie žmonės valstybinės kalbos pradėjo mokytis paskutiniu momentu.