„Buvo nemažai besitikinčių, kad karas greitai pasibaigs. Dabar Rusija atsidūrė tokioje pačioje situacijoje, kokioje tada buvo Ukraina. Nuo gegužės Vladimiro Putino armija bergždžiai bando ko įmanoma toliau pastumti frontą ir taip užsitikrinti galimybes artilerija apšaudyti Charkivą. Ilgai niekaip nepavyksta užimti Časiv Jaro Donbase. Nors Rusijos puolimas ir nesibaigė, bet jis akivaizdžiai stringa. O visą tą laiką Vakarai tik didina paramą Ukrainai. Tik stebint diskusijas viešumoje, susidaro įspūdis, kad Ukrainos situacija tik blogėja“, – teigiama publikacijoje.
Kaip teigia „Die Zeit“ apžvalgininkė, seniau Ukrainos padėtis buvo žymiai sudėtingesnė, nes 2024 metų pradžioje Rusija tikrai galėjo pasigirti kariniu pranašumu. Be to, sausį netikėtai taip ir nebuvo pritarta didžiuliam Amerikos paramos paketui, turėjusiam pasiekti Ukrainą.
Žalingiausias dalykas kare yra negalėjimas planuoti į priekį, nes nežinia, kokia ginkluote bus galima naudotis po trijų mėnesių, pažymi O. Kortas: „Bet dar blogiau, kai planuojama, o planai žlunga. Kovą ir balandį Ukrainai baigėsi šaudmenys. Senkančius oro gynybos išteklius teko naudoti ne fronte, o miestų šalies gilumoje gynybai... Laimei, Ukraina šiuos sunkumus įveikė be didesnių teritorinių nuostolių“.
Anot ekspertės, dabar Kyjivas išgirsta vis daugiau gerų žinių. Nors ir ribotai, bet Jungtinės Valstijos, Vokietija, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija leidžia Ukrainai jų suteikta ginkluote atakuoti taikinius Rusijos teritorijoje, taip geriau apsaugoma vakarinės Ukrainos oro erdvė, saugesni ir prie fronto esantys miestai.
„Be to, Ukraina gali įgyti ir naujų sąjungininkų. Kadangi Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neseniai sudarė karinį aljansą su Šiaurės Korėja, Pietų Korėja jau svarsto galimybę padėti Ukrainai ginklais. Europos Sąjungoje taip pat prasidėjo derybos dėl didesnio įsitraukimo, ir toliau skiriama karinė parama (...). G7 šalys taip pat Kyjivui žada 50 mlrd. dolerių kreditą. Tikimasi, kad greitai Ukrainą pasieks ir pirmieji F-16“, – pažymi autorė.