Kadangi net 75 proc. ukrainiečių, kaip rodo viešosios nuomonės apklausos, nepasitiki valstybės aparatu, planus, susijusius su valdžios organų perkrova, prezidento aplinkos atstovai laiko visiškai pagrįstais, rašoma Laisvės radijo Ukrainos tarnybos portale.
Kovo 30 d. Ukrainos prezidentas atstatydino pirmąjį savo padėjėją Serhijų Šefirą. Jis buvo V. Zelenskio draugas dar nuo Studijos „Kavartal-95“ laikų. Užimamų pareigų netekęs S. Šefiras pareiškė liekantis prezidento komandoje. Iš postų teko pasitraukti ne tiktai jam, bet ir trims prezidento patarėjams Serhijui Trofimovui, Mychailai Raduckiui ir Oleghui Ustenkai, o diena anksčiau – Ukrainos prezidento biuro vadovo pavaduotojams Andrijui Smirnovui ir Oleksijui Dneprovui.
Buvęs Ukrainos pajėgų vyriausiasis vadas V. Zalužnas, kaip yra žinoma, taps naujuoju Ukrainos ambasadoriumi Didžiojoje Britanijoje. Ekspertai mano, kad jo vaidmuo einant tas pareigas, tikėtina, bus reikšmingesnis negu „eilinio“ ambasadoriaus ir apims Vakarų karinės paramos Ukrainai koordinavimo klausimus.
Nuo V. Zalužno ir keleto kitų Ukrainos pajėgų vadų atstatydinimo praėjo jau pusantro mėnesio. Kas dar, be to, kad nukrito V. Zelenskio reitingas, pasikeitė per šį laikotarpį? Kokią įtaką ginkluotųjų pajėgų vadovybės pertvarkos padarė padėčiai fronte? Šiuo metu vykstančius procesus sutiko pakomentuoti Ukrainos Aukščiausiosios Rados VIII šaukimo (2014–2019 m.) deputatas, „Telegram“ kanalo „BerezaJuice“ autorius Boryslavas Bereza.
„Per pastarąjį laikotarpį neįvyko jokių pokyčių, galinčių pateisinti autoritetingų Ukrainos pajėgų vadų atstatydinimą. Bet [fronte] per šį laiką būta įvykių, kuriuos reikėtų vertinti neigiamai. Tai, pavyzdžiui, deficitinės vakarietiškos karinės technikos sunaikinimas, taip pat Avdijivkos praradimas. Negana to, tapo aišku, kad tomis kryptimis, už kurias buvo atsakingas O. Syrskis, dar tuo metu kai vadovavo Sausumos pajėgoms, kaip antai mobilizacija ir rezervų formavimas, lig šiolei nepasistūmėta. Vienintelis dalykas, kurio neįmanoma nepastebėti, yra tas, kad O. Syrskiui tapus vyriausiuoju vadu, žiniasklaidoje padaugėjo jo nuotraukų (taip pat ir su V. Zelenskiu), pranešimų bei interviu. Akivaizdu, kad naująjį vyriausiąjį vadą [prezidento aplinka] mėgina paversti populiaria, visiems žinoma figūra. Jeigu kas ir pasikeitė po V. Zalužno pasitraukimo, tai reitingai – V. Zelenskio nukrito, o V. Zalužno – dar labiau pakilo“, – sako B. Bereza.
– V. Zelenskis keičia savo komandos narius: atleido prezidento biuro darbuotojus, kuriuos žiniasklaida įtaria korupcija, taip pat Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorių Oleksijų Danilovą. Koks yra šių ir kitų pakeitimų tikslas?
– Tai gali būti arba bandymas apsivalyti nuo atsitiktinių žmonių, dirbusių prezidento komandoje ištisus penkerius metus, arba mėginimas išgelbėti tuos, kuriuos V. Zelenskis brangina, jų pasitraukimą pateikiant kaip masinius atleidimus, vykdomus siekiant valdžios perkrovos. Juk aišku, kad, tarkim, S. Trofimovas arba S. Šefiras, net neturėdami statuso, kurio šiaip ir nebuvo ypatingai įsikibę, galės ir toliau laisvai lankytis Ukrainos prezidento biure. Jų santykiai su V. Zelenskiu – puikūs, užsimezgę dar tada, kai drauge vadovavo Studijai „Kvartal-95“, ir nenutrūkę iki šiol.
Aiškinant O. Danilovo pasitraukimą iš Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus pareigų, tenka kalbėti apie korporatyvinius žaidimus prezidento biuro viduje. Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas nuo seno nesutarė su O. Danilovu, ir štai pasitaikė patogi proga – atsitiko taip, kad O. Danilovas įkliuvo – pavartojo žodį iš nenorminės leksikos, kai duodamas interviu tiesioginiame eteryje ištarė aptarti taikos konferencijos idėjos į Kyjivą kovo pradžioje atvykusio Kinijos specialiojo pasiuntinio Eurazijos reikalams Li Hui pavardę („Neleisime niekam, nė vienai šaliai, be mūsų ir mūsų tautos pritarimo ko nors nuspręsti. <…> Nesuprantu, kaip galima švaistytis mūsų teritorijomis ir mūsų žemėmis. Nors kokiam Hui (atleiskite, tai pavardė (tarimas sutampa su necenzūrinio žodžio tarimu, – red. past.)) ar dar kam nors gali atrodyti, kad gali tai nuspręsti“, – pareiškė O. Danilovas televizijos laidos eteryje, komentuodamas Pekino siūlymą pradėti taikos derybas su Rusija laikantis sąlygos, kad jai bus paliktos užgrobtos Ukrainos teritorijos, – red. past.). Taigi, O. Danilovo atsistatydinimas netapo staigmena: jo atleidimas iš Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus pareigų buvo naudingas A. Jermakui, ir štai pasitaikė palanki proga. (Kovo 29 d. prezidentas V. Zelenskis sutiko skirti O. Danilovą Ukrainos ambasadoriumi Moldovoje, – red. past.)
– Komentuodamas Ukrainos prezidento biuro kadrų pasikeitimus, prezidentas V. Zelenskis nurodė, kad dar ne visi numatyti sprendimai įgyvendinti, kad dar per anksti padėti tašką kadrų kaitos istorijoje. Ar reikia tikėtis Ukrainos ministrų kabineto pertvarkos?
– Taip, visi laukia pasikeitimų vyriausybėje. Prieš kurį laiką paaiškėjo, kad Ukrainos užsienio ministro postą turi palikti Dmytro Kuleba. Spėliota, kad jis galėtų tapti Ukrainos ambasadoriumi Didžiojoje Britanijoje arba JAV. Visgi naujuoju ambasadoriumi Didžiojoje Britanijoje, kaip žinoma, yra paskirtas generolas V. Zalužnas, o dabartinė ambasadorė JAV Oksana Markarova, atrodo, neblogai tvarkosi su turimomis užduotimis ir, reikia manyti, toliau eis šias pareigas. Aišku, yra ir daugiau diplomatinių postų įvairiose pasaulio šalyse. Taigi, variantų yra. Tačiau labiausiai intriguojantis klausimas – kas vadovaus ministrų kabinetui? Bankovoje (gatvė, kurioje įsikūręs Ukrainos prezidento biuras, – red. past.) dabar turi du favoritus. Tai vienas iš artimiausių valstybės vadovo bendražygių [Ukrainos gynybos ministras] Rustemas Umerovas ir oficialaus statuso neturintis Andrijus Jermakas. Ką pasirinks V. Zelenskis, sužinosime netrukus.
– Sprendimus dėl pareigų vyriausybėje (atleidimo ir skyrimo) priima Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatai. Turint omenyje, kad parlamente jau seniai nėra monolitinės daugumos (dėl prezidento frakcijoje „Liaudies tarnas“ įvykusio susiskaidymo), ar galima teigti, kad Rada pritars bet kokiems ministrų kabineto pakeitimams?
– Tikra tiesa, kad susiskaldymas įvyko ir monolitinės daugumos nėra. Tačiau atsižvelgiant į kai kuriuos vidaus politikos niuansus, taip pat į tai, kad daugiau nei šimtui deputatų iš valstybės vadovo frakcijos gali grėsti baudžiamosios bylos dėl įvairių įstatymų pažeidimų, galima numanyti, kad prezidento biurui pavyks užsitikrinti jų lojalumą ir motyvaciją konkrečiu laikotarpiu. „Liaudies tarno“, taip pat buvusios, šiuo metu uždraustos partijos „Opozicinė platforma – Už gyvenimą“ atstovams ir dar keletui deputatų, dažniausiai palaikančių Bankovoje, bus duota komanda ir jie pabalsuos už viską, ko reikia valstybės vadovui. Kol kas yra aišku viena: kad ir kas ateitų į vyriausybę, kardinalių permainų, susijusių su vadovavimo maniera ir sprendimų priėmimu, tikėtis neverta. Sprendimų priėmimo centru, kaip ir ligi šiol, bus Bankovoje ir A. Jermakas, nepriklausomai nuo to, kur jis dirbs.
– V. Zelenskio planuose – ne tik vyriausybės, bet ir Aukščiausiosios Rados vadovybės pertvarka. Kaip buvo rašyta leidinyje „Dzerkalo tyžnia“ („Savaitės veidrodis“), dabartinis parlamento pirmininkas Ruslanas Stefančukas gali būti skirtas vadovauti Ukrainos Konstituciniam Teismui, kuris po Oleksandro Tupickio nušalinimo 2022 metų vasarą liko be pirmininko. Galimas R. Stefančuko perėjimas iš Aukščiausiosios Rados į Konstitucinį Teismą buvo aktyviai aptarinėjamas dar pernai rudenį. Kokie šiuo atveju galėtų būti V. Zelenskio tikslai?
– Prezidentas gali turėti kelis tikslus. Jisai norėtų, kad R. Stefančuką pakeistų Oleksandras Kornijenka (nuo 2021 metų spalio mėnesio – Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininko pirmasis pavaduotojas, – red. past.): kaip galimas naujas Aukščiausiosios Rados vadovas O. Kornijenka kartu su Ukrainos delegacija sausio mėnesį vyko į Pasaulio ekonomikos forumą Davose. Vis dėlto man atrodo, kad tarptautiniai partneriai jo neįvertino kaip tinkamo eiti tokias pareigas, kadangi vis dar prisimena seksistinį skandalą, į kurį jis buvo įsivėlęs. (Skandalas kilo 2020 metų vasarą, internetu išplitus vaizdo įrašui, kuriame frakcijos „Liaudies tarnas“ lyderiai O. Kornijenka ir Davydas Arachamija, nežinodami, kad žurnalistai jau buvo įjungę mikrofonus, aptarinėjo kolegės Irinos Alachverdijevos išvaizdą ir pavadino ją laisvo elgesio moterimi, – red. past.) Kad ir kaip būtų, prezidentas vis viena svarsto O. Kornijenkos kandidatūrą į šią vietą, o R. Stefančuką norėtų nusiųsti į Konstitucinį Tesimą. Toks variantas, žinoma, tenkintų ir R. Stefančuką, galintį tikėtis, kad tol, kol esi naująsias pareigas (Ukrainos Konstitucinio Teismo teisėjai skiriami devyneriems metams be teisės į kartotinį skyrimą eiti tas pačias pareigas, – red. past.), galės išvengti atsakomybės už įstatymų pažeidimus, padarytus Aukščiausiosios Rados pirmininko kadencijos laikotarpiu.
Juk, pavyzdžiui, Aukščiausiosios Rados deputatams galiojantis, taigi, ir R. Stefančukui taikytinas draudimas išvykti į užsienį yra konstitucijos pažeidimas, kurio niekaip neįmanoma pateisinti. Ir tai ne vienintelis šio politiko padarytas pažeidimas. Po parlamento rinkimų R. Stefančukas gyveno Kyjive esančiame bute, užregistruotame kaip jo žmonos motinai priklausanti nuosavybė, bet gavo valstybės lėšomis skiriamą kompensaciją už jo nuomą. (Anksčiau, duodamas interviu Laisvės radijo Ukrainos tarnybai, R. Stefančukas tikino grąžinęs visus pinigus, gautus kaip valstybinę kompensaciją už būsto nuomą, – red. past.) Įvyko interesų konfliktas, bet tuometinis Aukščiausiosios Rados vicepirmininkas ne tik nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, bet dargi be jokių sunkumų persėdo į parlamento vadovo kėdę. Tik kuo daugiau pažeidimų asmuo padaro, tuo lengviau darosi jį kontroliuoti.
Manau, kad iki vasaros bus atlikti visi numatyti valdžios struktūrų pakeitimai. Valstybės vadovui jie būtini dėl įvairiausių priežasčių, įskaitant būtinybę sumažinti visuomenės pasipiktinimą dėl didelio skaičiaus korupcinio pobūdžio ir reputaciją žlugdančių skandalų bei siekį sustabdyti krentančius savo paties reitingus.
Tai buvo B. Berezos mintys. O štai ką per pokalbį su „Ukrainska pravda“ kalbėjo Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto prezidentas Volodymyras Paniotto:
„Pasitikėjimas Ukrainos lyderiu šiuo metu siekia maždaug 60–62 proc. ir tai yra daugiau nei 2022 m. vasario 24 d. Kadencijos pradžioje pasitikinčiųjų ir nepasitikinčiųjų išrinktais prezidentais būna tiek pat. Vadinasi, skirtumas tarp pasitikinčiųjų ir nepasitikinčiųjų sudaro maždaug 40–45 proc. Po pirmųjų prezidentavimo metų šis rodiklis sumažėja, o prezidentavimo kadencija paprastai baigiasi turint 40–50 proc. siekiantį nepasitikėjimą. Iki Rusijos plataus masto įsiveržimo pasitikėjimas V. Zelenskiu buvo nukritęs iki 23 proc. Tačiau prasidėjo rimtas karas ir pasitikėjimas išaugo iki 80 proc.“
Pasitikėjimas Ukrainos prezidentu pradėjo smukti praeitų metų rugsėjį ir įtakos tokiai tendencijai turėjo stringantis Ukrainos pajėgų kontrpuolimas. Prezidento reitingai nukentėjo ir tada, kai vasario mėnesį iš pareigų pasitraukė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas V. Zalužnas, anot V. Paniotto, lig šiolei tebesantis pasitikėjimo vertu lyderiu ukrainiečių akyse.