JAV karinės oro pajėgos neseniai suteikė retą progą geriau susipažinti su vienu iš labiausiai nuo pašalinių akių slėptų ir pavojingiausiose žvalgybos operacijoje naudotų lėktuvų, kuris dabar talkina kovoje su „Islamo valstybe“.
Rugpjūčio 6 dieną vyriausiosios JAV karinių oro pajėgų vadavietės – mobilios generalinio štabo atšakos, atsakingos už operacijas Artimuosiuose Rytuose – atstovai pristatė filmuotą medžiagą apie juodos spalvos U-2 žvalgybinį lėktuvą, liepos 14 dieną kylantį ir besileidžiantį, kaip teigia pareigūnai, „įslaptintoje vietovėje“.
Žvalgybos lėktuvo misija, anot pareigūnų, buvo skirta paremti Jungtinių Amerikos Valstijų vykdomą kampaniją prieš „Islamo valstybės“ teroristus Irake ir Sirijoje.
Praktiškai nėra abejonių, kad minėtoji įslaptinta teritorija yra Al Džafros karinių oro pajėgų bazė Jungtiniuose Arabų Emyratuose, kur jau nuo 2002 metų JAV karinės oro pajėgos dislokuoja vienus iš galingiausių savo orlaivių operacijoms virš Afganistano ir Artimųjų Rytų. Palydovų darytos nuotraukos patvirtina, kad Al Džafroje tikrai lankosi U-2. 2005 metais po žvalgybinio skrydžio virš Afganistano minėtoje bazėje besileisdamas kaip tik toks U-2 sudužo. Deja, žuvo ir jo pilotas.
Patvirtinus U-2 vaidmenį kare su „Islamo valstybe“, šis faktas dar labiau akcentuoja JAV karinių pajėgų patiriamus sunkumus randant ir atpažįstant teroristų objektus didžiulėje teritorijoje Irake ir Sirijoje. Pirmajam skrydžiui dar 1955 metais pakilęs U-2, Amerikos priešus šnipinėjo praktiškai visų didžiųjų konfliktų metu. 6-ąjį ir 7-ąjį XX amžiaus dešimtmečius CŽA prižiūrimi žvalgybiniai lėktuvai raižė dangų virš tuometinės Sovietų Sąjungos ir fotografavo sovietų branduolinius objektus. 1960 metais sovietai virš savo teritorijos numušė vieną U-2 ir sulaikė jo pilotą Gary Powersą. Per 1962 metų vadinamąją raketų krizę U-2 atliko žvalgybines misijas Kuboje, o vėliau buvo pasiųsti į Vietnamą.
1990 metas U-2 dėmesį patraukė Artimieji Rytai. Po 2011 metų Rugsėjo 11-osios atakų juodieji lėktuvai ėmėsi medžioti teroristus bei sukilėlius Irake ir Afganistane.
U-2 tiesiog neturi lygių. Vieno variklio, sklandytuvą iš pirmo žvilgsnio primenančio grakščiojo U-2 31 metro ilgio sparnai padeda net 12 valandų išsilaikyti ore. Maksimalaus skrydžio aukštis – 21,3 kilometro. Tokiame dideliame aukštyje moderniausios kameros aprėpia platų vaizdą apačioje. Svarbu tai, kad U-2 gana detalų visos „Islamo valstybės“ kontroliuojamos teritorijos nuotraukų koliažą gali parengti vos per vieną tokią žvalgybos misiją.
Juk šis lėktuvas turi turėti bent vieną trūkumą, ar ne? Jį sunku valdyti. Pilotas privalo vilkėti specialų hermetišką kostiumą – panašiai kaip astronautas. Matomumas ankštoje piloto kabinoje labai menkas. Be to, U-2 ypatingas išskirtinėmis aerodinaminėmis savybėmis, tad nusileidimo procesas tampa gana sudėtingas. Kai tik U-2 pradeda ruoštis nusileidimui, tuo metu tarnybos neatliekantis pilotas šoka į sportinį automobilį ir lekia nusileidimo taku įkandin besileidžiančio lėktuvo, radijo ryšiu duodamas nurodymus lėktuve esančiam pilotui. Procedūra užfiksuota ir ne viename vaizdo įraše.
Aprūpintas nauju varikliu, jutikliais ir ryšių sistema, U-2 net ir po debiuto praėjus 60 metų vis dar vertinamas kaip vienas iš moderniausių technologinių sprendimų karo aviacijoje. „U-2 turi itin galingų jutiklių sistemą, galinčią daryti itin tikslias nuotraukas, geba rinkti žvalgybinę informaciją, lemiančią užsakovo sprendimus. Be to, yra itin manevringas“, – specializuotam leidiniui „Air Force“ pasakoja šiaurės Kalifornijoje esančios „Beale“ karinių oro pajėgų bazės 9-ojo žvalgybos sparno vadas pulkininkas Douglasas Lee. 9-asis žvalgybos sparnas rūpinasi minėtųjų lėktuvų priežiūra ir siunčia į misijas užsienyje, pavyzdžiui, į jau minėtąją Al Džafros bazę Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
Dar prieš dvejus metus Jungtinių Amerikos valstijų karinės oro pajėgos rimtai svarstė galimybę visus 33 turimus U-2 pasiųsti užtarnauto poilsio. Tuo metu planuota U-2 pakeisti naujais „Global Hawk“ žvalgybos lėktuvais. „Global Hawk“ negali skraidinti tiek jutiklių kiek U-2, tačiau turi vieną neabejotiną privalumą – jis bepilotis, tad kabinoje nėra žmogaus, kuriam reiktų miego ar maisto, tad ore išbūti jis gali žymiai ilgiau nei pilotuojamas žmogaus.
JAV karinės oro pajėgos buvo pasirengusios U-2 galią ir lankstumą iškeisti į „Global Hawk“ ištvermę, be to, tikėjosi sutaupyti pinigų, mokamų pilotams.
Ir tada pasirodė „Islamo valstybės“ teroristai. Dešimtyse tūkstančių palapinių neaprėpiamose dykumų platybėse besislepiantys džihadistai pareikalavo skubių veiksmų ir naujos žvalgybos strategijos. „Islamo valstybė“ privertė JAV karines oro pajėgas permąstyti planus.
Sulaukusios kad ir nedrąsaus, tačiau palaikymo iš Kongreso, JAV karinės oro pajėgos nusprendė naudotis tiek U-2, tiek „Global Hawk“ – bent jau iki 2019 metų. Tikrai ne atsitiktinai vadavietė paskelbė filmuotą medžiagą apie „Global Hawk“ (kaip spėjama, taip pat iš Al Džafros karinės oro pajėgų bazės) – tą pačią dieną kaip ir vaizdo įrašą apie U-2.
„Islamo valstybei“ užtikrintai stiprinant pozicijas Irake ir Sirijoje, o galiausiai ėmusis ir Libijos, netrukus paaiškėjo, kad net ir didesnių JAV žvalgybos pastangų nepakanka. „Jeigu yra kas nors, ko primygtinai reikalauja Daugianacionalinės specialiosios paskirties pajėgos, tai, kiek man žinoma, yra IRSŽ“, – gegužę pareiškė JAV karinių oro pajėgų generolas leitenantas Charlesas Brownas, pasitelkdamas karinį akronimą, reiškiantį „informacijos rinkimą, stebėseną ir žvalgybą“.
„Man tai padeda veiksmingai kone vienu metu įvardyti taikinius ir jiems smogti. Kuo geresnių IRSŽ galimybių turime, tuo mažesnė civilių aukų rizika ir tikslesnes karinės oro operacijos“, – pridūrė Ch. Brownas.
Augantis žvalgybos poreikis paskatino Pentagoną į Artimuosius Rytus išsiųsti praktiškai visus turimus žvalgybinius lėktuvus. Jie veikia slaptai, tad apie juos mažai kas žino. Pavyzdžiui, faktas, kad Irake skraidė vienas JAV kariuomenės žvalgybos lėktuvas, į dienos šviesą iškilo tik tada, kai kovą jis sudužo kurdų kontroliuojamoje teritorijoje.
U-2 visada garsėjo ypatingu slaptumu. Panašu, kad JAV karinės pajėgos pirmą kartą pabandė bent kiek praskleisti juos gaubiantį paslapties šydą.