Valdžia skelbia labai rimtus pokyčius, tačiau gamtosaugininkų tai neįtikina.
Į Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas objektas, pritraukiantis milijonus turistų, kenčia nuo koralų blukimo, kurį skatina dėl klimato kaitos kylanti vandens temperatūra. Be to, koralus naikina jais mintanti dygliuotoji jūrų žvaigždė, išplitusi dėl taršos ir žemės ūkio sektoriaus nuotekų.
Australijos ministras pirmininkas Malcolmas Turnbullas skelbia, kad vandens kokybės gerinimui, kovai su kenkėjais ir barjerinio rifo atkūrimo pastangoms bus skirta daugiau nei 500 mln. Australijos dolerių.
Premjero teigimui, tai „didžiausia viena investicija apsaugoti rifą, užtikrinti jo gyvybingumą bei išsaugoti 64 tūkst. darbo vietų, kurios priklauso nuo rifo“.
„Norime užtikrinti rifo ateitį visų australų naudai, ypač tų, kurių gyvenimas priklauso nuo rifo“, – sakė Australijos vyriausybės vadovas.
Didysis barjerinis rifas yra itin svarbus Australijos nacionalinis turtas, šalies ekonomikai kasmet atnešantis 6,4 mlrd. Australijos dolerių.
Australijos valdžia anksčiau yra pažadėjusi rifo apsaugai per ateinantį dešimtmetį skirti daugiau nei 2 mlrd. Australijos dolerių. Tačiau tuo pačiu valdžia sulaukė kritikos, nes pritarė netoli rifo Indijos kasybos milžinės „Adani“ vykdomam anglies projektui.
Dėl itin daug sunaudojamos anglies elektros energijai gaminti ir gana mažos populiacijos Australija yra laikoma viena daugiausiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetančių šalių pasaulyje, matuojant pagal vienam gyventojui tenkantį kiekį.
Kanbera pabrėžia, jog imasi griežtų veiksmų kovai su pasauline klimato kaita ir yra užsibrėžusi tikslą iki 2030 metų išmetamų dujų kiekį sumažinti 26–28 proc. nuo 2005 metais buvusio lygio.
Neseniai žurnale „Nature“ paskelbto tyrimo išvadose teigiama, kad jau yra sunykę apie 30 proc. Didžiojo barjerinio rifo.