B. Obama ir A. Merkel pasisakė už JAV ir ES laisvosios prekybos sutartį

JAV prezidentas Barackas Obama ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį suvienijo jėgas, aiškindami, kad būtina vystyti transatlantinę prekybą, nors didėja pasipriešinimas didelio masto Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos laisvosios prekybos planui, kuris galėtų paskatinti labai reikalingą ekonomikos augimą.

Po derybų šiauriniame Hanoverio mieste, kur šeštadienį dešimtys tūkstančių aktyvistų protestavo prieš tuos planus, B.Obama sakė, kad susitarimas įkurti didžiausią pasaulyje laisvos prekybos zoną gali būti užbaigtas jau iki šių metų pabaigos.

„Angela ir aš sutinkame, kad Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga turi toliau judėti į priekį derybose dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TTIP), – sakė Baltųjų rūmų vadovas. – Nesitikiu, kad galėsime užbaigti sutarties ratifikavimą iki šių metų pabaigos, bet tikiuosi, kad galėsime užbaigti (derinti) šią sutartį.“

Abi pusės reiškė viltį, kad ši sutartis suteiks teigiamą postūmį Vakarų šalių ekonomikoms.

„Kai matote, kad pradeda vystytis kitos rinkos, tokios kaip Kinija, taip pat Azija pradeda vystytis, o Afrika sparčiai auga, turime užsitikrinti, kad mūsų verslas galėtų konkuruoti“, – pažymėjo B. Obama.

A. Merkel reiškė panašias viltis, sakydama, kad ta sutartis būtų „nepaprastai naudinga“ Europos ekonomikos augimui.

„Tai būtų gerai Vokietijos ekonomikai; būtų gerai Europos ekonomikai“, – teigė ji.

Vis dėlto B. Obama pripažino, kad visuomenėje aiškiai jaučiamas pasipriešinimas tai sutarčiai.

„Žmonės sunerimę dėl globalizacijos, – sakė jis. – Žmonės aiškiai mato persikeliantį fabriką ir prarandamas darbo vietas, todėl vystosi naratyvas, kad tai silpnina, o ne stiprina paprastų žmonių ir paprastų darbininkų poziciją.“

„Nauda dažnai būna miglota“, – pažymėjo prezidentas.

Prieš šį lyderių susitikimą buvo aiškių ženklų, kad tiems planams lieka reikšmingų iššūkių.

A. Merkel ekonomikos ministras Sigmaras Gabrielis perspėjo, kad ši sutartis „žlugs“, jeigu Jungtinės Valstijos atsisakys padaryti nuolaidų savo protekcionistinėse nuostatose.

A. Merkel ir B. Obama taip pat aptarė pasaulio krizes, įskaitant padėtį Sirijoje ir Libijoje.

Kalbėdamas apie Siriją B. Obama gynė savo sprendimą nenustatyti vadinamosios saugios zonos, kuri galbūt būtų padėjusi pažaboti migrantų ir pabėgėlių antplūdį Europoje, politiškai brangiai kainavusį A. Merkel.

„Liūdna, bet labai sunku įžvelgti, kaip tai galėtų veikti – nebent mes iš esmės būtume nusiteikę karinėmis priemonėmis užimti didelę tos šalies dalį“, – aiškino jis.

Tačiau JAV lyderis teisino A. Merkel poziciją per pabėgėlių krizę, sakydamas, kad kanclerė pasirodė esanti „teisingoje istorijos pusėje“.

B. Obamos kelionė, kuri veikiausiai bus paskutinis jo oficialus vizitas Vokietijoje iki kadencijos pabaigos ateinantį sausį, buvo surengta per Hanoverio mugę – didžiausią pasaulyje pramonės ir technologijų parodą, padedančią išreklamuoti pasaulyje vokiečių inžinerijos pasiekimus.

Vėliau sakydama mugės atidarymo kalbą A. Merkel pažymėjo, kad išnaudos savo įtaką derybose dėl TTIP ir sieks, „kad Europa galėtų paspartinti derybas“.

Tuo tarpu B. Obama pažadėjo, kad ta sutartis pagerins aplinkosaugos ir darbo rinkos standartus.

B. Obama šį vizitą baigs pirmadienį, kai pasakys kalbą, kurioje išdėstys savo viziją apie transatlantinius ryšius.

Prezidentas taip pat dalyvaus susitikime su A. Merkel ir Didžiosios Britanijos, Prancūzijos bei Italijos lyderiais.