B. Obamos pokyčiai: pats neįsivaizdavo, kad teks sakyti tokią kalbą

JAV prezidentas Barackas Obama ketvirtadienį išvyko iš kasmetinio Jungtinių Tautų (JT) susitikimo, pademonstravęs, kad jo politiką paveikė naujas pasaulinio masto neramumų laikotarpis ir kad jo požiūris tapo griežtesnis dėl įsisiautėjusio džihadizmo.

Praeitų metų JT Generalinėje Asamblėjoje B. Obama dalyvavo, kai jo autoritetas ir valstybės veikėjo įvaizdis susvyravo dėl paskutinę minutę priimto sprendimo atšaukti karinius smūgius pilietinio karo krečiamoje Sirijoje. Tuo metu B. Obama skelbė, kad „pasaulis tapo stabilesnis negu buvo prieš penkerius metus“.

Prabėgus 12 neramumų paženklintų mėnesių, tas pareiškimas dabar atrodo kaip svarbi istorinė pasaulio, nepasiruošusio pažaboti prasiveržiančių krizių, žymė.

Savo kalboje šių metų JT Generalinėje Asamblėjoje B. Obama pateikė pasaulio, tapusio pavojingesniu ir sunkiau prognozuojamu, griežtesnę apžvalgą.

„Mums čia susirinkus, Ebolos (viruso) protrūkis paralyžiuoja viešosios sveikatos apsaugos sistemas Vakarų Afrikoje ir grasina greitai išplisti per sienas, – B. Obama sakė nuščiuvusiems susitikimo dalyviams. – Rusijos agresija Europoje primena dienas, kai didelės šalys trypė mažąsias dėl savo teritorinių ambicijų.“

„Teroristų brutalumas Sirijoje ir Irake verčia mus žvelgti į tamsos širdį“, – pridūrė jis.

Neabejotina, kad dar prieš kelerius metus B. Obama nebūtų įsivaizdavęs, jog jam teks sakyti tokią kalbą.

Kai jis perėmė Baltuosius rūmus, B. Obama buvo užsimojęs užbaigti karus, dėl kurių Jungtinės Valstijos smarkiai nukraujavo.

Tačiau dabar jis pats pradeda naują konfliktą su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS), kuris, kaip pripažįsta Baltieji rūmai, tęsis ir prezidentui baigus savo kadenciją 2017 metų sausį.

Pareigūnams teks apmąstyti antraštes, kuriomis B. Obamos pozicija buvo sveikinama ketvirtadienį, kai daug žiniasklaidos kanalų lygino dabartinį Baltųjų rūmų šeimininką su jo pirmtaku George'u W. Bushu, kurio karo su teroru politiką B. Obama griežtai kritikavo.

Prieštaraujantys faktai

Daugelį apžvalgininkų nustebino panašumas tarp B. Obamos perspėjimo, jog pasaulis turės stoti prieš džihadistų „blogio tinklą“, ir G. W. Busho kalbų apie tuometę „blogio ašį“ – Iraną, Iraką ir Šiaurės Korėją.

Didžiosios Britanijos savaitraštis „The Economist“ paskelbė sarkastišką fotomontažą: jame B. Obamos galva prijungta prie G. W. Busho kūno nuotraukoje, kurioje ankstesnis JAV lyderis matomas vilkintis piloto kostiumą, atskridęs į vieną lėktuvnešį prasidėjus invazijai į Iraką.

Tuo metu buvo skelbiama, jog ta misija jau yra sėkmingai įvykdyta, nors iš tikrųjų Jungtinių Valstijų laukė dar ilgi karo toje šalyje metai.

Brookingso instituto analitikas Jeremy Shapiro pažymėjo, kad B. Obamai pasaulinio kario vaidmuo išlieka nelabai priimtinas.

„Prezidentas nesidžiaugia atsidūręs tokioje padėtyje; jam labiau patiktų, jog nebereikėtų dar kartą demonstruoti JAV karinės galios Artimuosiuose Rytuose, – pažymėjo J. Shapiro. – Tuo pačiu metu mintis, kad prezidentas visuomet buvo naivus idealistas, tiesiog kertasi su faktais.“

Aukšto rango JAV pareigūnai argumentuoja, kad B. Obamos lyderystė tarptautinėje koalicijoje, pradėjusioje kovą su „Islamo valstybe“ ir kitomis ekstremistų grupuotėmis, atskleidžia svarbių skirtumų lyginant su G. W. Busho politika.

Pasak jų, B. Obamos pastangos kariauti su IS pasitelkiant stiprias JAV oro pajėgas ir stiprius sąjungininkus kovos veiksmų zonoje, tokius kaip pertvarkyta Irako vyriausybė arba kurdų sukarintos pajėgos, iš tiesų yra sąmoningas atotrūkis nuo G. W. Busho organizuotos antžeminės invazijos Irake.

„Manau, tos pastangos tiesiogiai gretinti prasilenkia su aiškiais skirtumais tarp tų įvykių, tarp teroristinių organizacijų, tarp prezidentų“, – sakė JAV nacionalinio saugumo patarėjos pavaduotojas Benas Rhodesas.

„Blogis tikrai egzistuoja“

Kad ir kaip respublikonai kritikuotų B. Obamą dėl „bedantės“ užsienio politikos, galima įžvelgti aiškias sąsajas tarp jo pastarosios kalbos Jungtinėse Tautose ir padėkos kalbos, pasakytos Osle priimant Nobelio taikos premiją 2009 metais.

Daugelis nustebo, kad B. Obama Osle pripažino, jog ta prestižinė premija jam skirta per anksti, o savo kalboje, užuot svarstęs galimybes kurti taiką pasaulyje, sutelkė dėmesį į būtinybę sutartimis apibrėžti atvejus, kada reikia imtis karo veiksmų.

„Priimu pasaulį tokį, koks jis yra, ir negaliu stovėti nieko nesiimdamas grėsmių Amerikos žmonėms akivaizdoje. Nedarykite klaidos: blogis iš tikrųjų egzistuoja pasaulyje“, – B. Obama sakė per Nobelio premijų teikimo ceremoniją.

Pasak J. Shapiro, jeigu B. Obama iš tiesų būtų linkęs demonstruoti „naivų idealizmą“, tai būtų tikrai atsiskleidę jo kalboje, priimant Nobelio taikos premiją.

„Tačiau ta kalba buvo visiškai priešinga. Joje sakoma: mes neturime eliminuoti karo, neketiname eliminuoti karo, o man kaip Amerikos prezidentui gali tekti jį vykdyti“, – aiškino analitikas.

B. Obamos kreipimasis į pasaulio lyderius Jungtinėse Tautose taip pat turėjo svarbų vidaus politikos dėmenį.

Pastarosiomis savaitėmis prezidento kaip pasaulio lyderio autoritetas buvo susvyravęs dėl jo paties klaidų, ypač kai B. Obama praeitą mėnesį pareiškė „dar“ neturintis strategijos, kaip įveikti „Islamo valstybę“.

Sudėtingas laikotarpis prieš pradedant JAV aviacijos ir raketų smūgius prieš IS taikinius Irake bei Sirijoje, kaip rodo apklausos, sumažino pasitikėjimą B. Obamos lyderyste nacionalinio saugumo srityje, nors dar prieš 2012 metų prezidento rinkimus ta sritis laikyta jo politikos stiprybe.

Dauguma amerikiečių palaiko JAV smūgius iš oro, tačiau nepritaria potencialiam antžeminių pajėgų panaudojimui Irake ir Sirijoje.

Dabartinė B. Obamos strategija atrodo atitinkanti šią visuomenės nuostatą.