„Iš tiesų ekonominės sankcijos turėtų daryti ekonominį poveikį. Tačiau jos to nedaro. Nes demokratijų logika neveikia autokratijose“, – sakė žaliųjų politikė interviu žurnalistui Stephanui Lamby naujos knygos išleidimo proga.
S. Lamby knygoje „Ernstfall. Regieren in Zeiten des Krieges“ („Nepaprastoji padėtis. Valdymas karo metu“) nagrinėjama Vokietijos vyriausybės reakcija į karą Ukrainoje. Knyga turi pasirodyti ketvirtadienį.
„Pamatėme, kad šio karo negalima užbaigti racionaliais sprendimais, racionaliomis priemonėmis, kurių paprastai imasi civilizuotos vyriausybės“, – sakė A. Baerbock.
Nepaisant to, kad Vakarų sąjungininkės prasidėjus karui Ukrainoje Rusijai įvedė daugybę ekonominių baudžiamųjų priemonių, Rusijos ekonomika auga. Tuo pat metu Vokietijos ekonomika metų pradžioje pateko į recesiją.
Tačiau Vakarų ekonomistai pabrėžia, kad Rusijos augimas vyksta daugiausia dėl karo ekonomikos ir dėl smarkiai padidėjusios ginklų bei šaudmenų gamybos, o tai nėra tvarus augimas.
Interviu A. Baerbock taip pat kritiškai vertina Vokietijos vyriausybės pradinį nenorą vykti į Kyjivą. Ji buvo pirmoji vyriausybės narė, kuri 2022 metų gegužės 10 dieną, t. y. praėjus dviem su puse mėnesio po Rusijos invazijos pradžios, nuvyko į karo zoną.
Tuo metu ten su solidarumo vizitu jau buvo apsilankę daug Europos sąjungininkių valstybių ir vyriausybių vadovų, taip pat ir Vokietijos opozicijos lyderis Friedrichas Merzas. O kancleris Olafas Scholzas nuvyko į Ukrainą tik daugiau nei po mėnesio.