Teigiama, kad apie tai kalbama slaptame bundesvero dokumente, kurį gavo laikraščio „Bild“ žurnalistai.
Remiantis dokumente pateikta informacija, Vokietijos ginkluotosios pajėgos esą nepatenkintos grupių, į kurias Ukrainos ginkluotosios pajėgos dalija padalinius, dydžiu.
„Padaliniai skirstomi į tokias mažas grupes, kad nors kiekviena iš jų kažką daro, bendros kovinės lyderystės nematyti“, – dėstoma dokumente.
Bundesvero teigimu, tai ne tik didina „draugiškos ugnies pavojų“, t. y. kai savi šaudo į savus, bet ir sukuria situaciją, kai „pagrindinės atakos kryptimi neužtenka manevrinių padalinių, kad būtų galima pulti ar įgyti ugnies pranašumą“.
Pažymima, kad kadangi Ukraina Vakaruose apmokytas brigadas dalija į mažus padalinius ir kartais leidžia vos 10–30 karių grupėms, izoliuotoms nuo likusių pajėgų, atakuoti priešo pozicijas, „nei Vakaruose organizuoti mokymai, nei geriausia ginkluotė, nei šalia esantis didelis karių skaičius neduoda jokios naudos“.
Bundesveras pareiškė, kad tokie veiksmai „mažina Ukrainos pajėgų pranašumą prieš Rusijos armiją“. Vokietijos ginkluotųjų pajėgų atstovai paaiškino, kad tai „susiję ne su klaidomis ar prastais mokymais, kuriais rūpinasi Jungtinių Amerikos Valstijų ir kitų šalių armijos ir kurie daugiausia rengiami Vokietijoje, bet su Ukrainos operatyvine doktrina“, rašo „Bild“.
Vokietijos karininkai taip pat mano, kad pagrindinė problema yra ta, jog „kuo daugiau kovinės patirties turi Ukrainos kareivis ir kuo aukštesnį laipsnį jis įgijo, tuo prasčiau jis įsisavina vakarietiškų mokymų principus arba apskritai rečiau juose dalyvauja“. Vokiečiai pridūrė, kad „kovinė patirtis“ nereiškia, jog „karys yra geras lyderis mūšyje“.
„Daugeliu atvejų buvo pastebėta, kad nedaug kovinės ar karinės patirties turintys kareiviai gerokai patobulėja po mokymų, palyginti su neva patyrusiais ir apmokytais kariais“, – nurodė Bundesveras.
Specialistai pažymėjo, kad Vokietijoje mokymuose dalyvavę Ukrainos kareiviai, ypač jauni kursantai, gerai suvokė „ugnies ir judėjimo principus“, tačiau, grįžę į Ukrainą, gali susidurti su situacija, kai jiems įsakinės vadai, nesilaikantys Vakarų taktikos.
Dokumente tvirtinama, kad atitinkamo lygmens vadovaujantysis personalas valdymo procesų taikymo ir vadovavimo srityje kartais aptinka „ženklių trūkumų“, dėl kurių priimami „klaidingi ir pavojingi“ sprendimai.
„Bild“ straipsnyje pažymima, kad 2023 m. sausio–gegužės mėnesiais Vakarai apmokė ir apginklavo mažiausiai devynias brigadas, t. y. apie 20 tūkst. kareivių.
Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Maliar pareiškė, kad, remiantis liepos 25-osios duomenimis, nuo kontrpuolimo pradžios Ukrainos pajėgos išvadavo daugiau nei 192 kvadratinius kilometrus šalies pietuose ir apie 35 kvadratinius kilometrus – rytuose.
Anot Ukrainos ginkluotųjų pajėgų rytinės grupės atstovo Serhijaus Čerevato, Bachmuto kryptimi Ukrainos kariai kasdien į priekį pasistūmėja šimtus metrų.