R. T. Erdogano įtaka pietinės kaimynės atžvilgiu smarkiai išaugo žlugus jo buvusio draugo Basharo al Assado režimui, o tai sustiprino jo politines pozicijas šalies viduje ir tarptautinėje arenoje.
Tūkstančiai Sirijos sukilėlių, kuriems su Turkijos pagalba pavyko nuversti B. al Assadą, – kaip ir daugelis iš milijonų pabėgėlių, kuriems, 2011 m. prasidėjus Sirijos karui, Turkijoje buvo suteiktas saugus prieglobstis, – R. T. Erdoganą vadina didvyriu.
„Turkija yra pagrindinė šalis“, – skelbė Stambule leidžiamo laikraščio „Milliyet“ pirmadienio numerio antraštė, sveikindama šalies vaidmenį Sirijoje.
NATO narė ir ilgametė Amerikos sąjungininkė, pastaraisiais metais vykdanti vis labiau nepriklausomą užsienio politiką, R. T. Erdogano vadovaujama Turkija įrodė mokanti pasinaudoti besikeičiančia pasauline tvarka ir taip išplėsti savo įtaką. Ji padėjo radikaliai pakeisti padėtį Libijoje; R. T. Erdoganas yra vienas iš tų, kurie siekia tarpininkauti sudarant taiką tarp Rusijos ir Ukrainos, ypač po to, kai padėjo pasiekti susitarimą, leidžiantį Ukrainai eksportuoti grūdus iš svarbiausių uostų per Juodąją jūrą; ir jis retai pasisako prieš Izraelį bei gina Palestinos reikalą.