Rugpjūčio mėnesį Ukraina netikėtai užpuolė Kursko sritį. Ši ataka tapo netikėtumu ne tik Rusijai, bet ir kai kuriems karo ekspertams, kurie plataus masto atakas laikė mažai tikėtinomis šiuolaikiniame kare, skelbia UNIAN.
Bepiločių ir palydovinės žvalgybos technologijų plėtra mūšio lauką pavertė beveik nuolatos stebima erdve, todėl sunku pasiekti taktinį netikėtumą.
Kaip pažymi Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kariuomenės mokymo ir doktrinų vadavietė (TRADOC), „bepiločių išpopuliarėjimas Rusijos ir Ukrainos kare mūšio lauką padarė aiškų“. Kita vertus, nepaisant galybės rusiškų dronų, atidžiai stebėjusių Ukrainos pajėgų judėjimą, Ukrainai pavyko sutelkti pajėgų ir sėkmingai surengti ataką, kuri pribloškė Kremlių ir leido užgrobti šimtus kvadratinių kilometrų teritorijos.
Ukraina puolimui ruošėsi vadovaudamasi metodais, kuriuos 1944 m. gruodžio mėnesį naudojo Vokietija. Ukrainiečiai sutelkė savo geriausias brigadas puolimui rytuose ir privertė Rusiją išskaidyti gynybą ties pagrindine fronto linija.
Kaip rašoma TRADOC ataskaitoje, iki 75 proc. Rusijos sausumos pajėgų, įskaitant oro desanto padalinius, buvo sutelktos Ukrainos rytuose, todėl Kursko sritis buvo labiau pažeidžiama. Be to, Rusijos žvalgybiniai ištekliai irgi buvo sutelkti kituose regionuose, kur Rusija vykdė aktyvius kovos veiksmus.
Norėdama užtikrinti slaptumą, Ukrainos karinė vadovybė operacijos planus atskleidė tik siauram asmenų ratui. Ukrainos kareiviai taip pat pasitelkė dezinformaciją, pavyzdžiui, platino informaciją, kad puolimą galės surengti ne anksčiau kaip 2025 m. pavasarį. Atskiri padaliniai, pavyzdžiui, 61-oji mechanizuotoji brigada, pranešė apie perdislokavimą į kitus rajonus, kad išmuštų rusų žvalgybą iš vėžių.
Be to, Ukraina aktyviai atakavo Rusijos žvalgybines sistemas, pavyzdžiui, puldinėjo aerodromus ir naikino bepiločius. Ukrainos pajėgos naudojo raketas, dronus ir artileriją, kad apribotų Rusijos galimybes atsiųsti pastiprinimą. Visi šie veiksmai primena Ardėnų operaciją, kai Vokietija pasinaudojo nepalankiomis oro sąlygomis, trukdžiusiomis priešui atlikti žvalgybą iš oro.
„Business Insider“ pažymi, kad Ukrainos puolimas šokiravo Maskvą, tačiau neprivertė Rusijos perkelti itin daug pajėgų iš rytinės fronto dalies, o Rusijos kontratakos palaipsniui mažina užimtų teritorijų plotą. Visgi Ukrainos operacija parodė, kad netikėtos atakos įmanomos netgi šiuolaikinėje pažangių technologijų epochoje: tinkamas planavimas ir pajėgų judėjimo slėpimas vis dar gali baigtis operatyviniu netikėtumu.
