Komunistų laikais iš Maskvos valdyta Lenkija virto garsiai Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną kritikuojančia šalimi ir nuolat ragina imtis griežtų veiksmų prieš šią buvusią supervalstybę.
Tačiau, J. Gowino teigimu, partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) lyderio Jaroslawo Kaczynskio veiksmai atitinka V. Putino tikslus.
„Praktiniai jo pastarojo meto veiklos rezultatai daug labiau atitinka Rusijos, o ne Lenkijos interesus“, – sakė jis.
„Galvoju, kad Kaczynskis nesupranta savo politikos pasekmių. Jis fanatiškai įsitikinęs, kad yra teisus, ir prieštarauja daugumos savo aplinkos žmonių nuomonei“, – teigė J. Gowinas.
J. Gowino partija „Sutarimas“ daug metų buvo jaunesnioji J. Kaczynskio koalicijos partnerė, bet praėjusią savaitę vicepremjeras buvo atleistas, paaštrėjus nesutarimams su PiS.
Viena iš priežasčių buvo pasiūlytas žiniasklaidos įstatymas, pasak J. Gowino, „prieštaraujantis žodžio laisvei ir žiniasklaidos pliuralizmui, žalingas Lenkijai ir ekonominiu, ir politiniu“ atžvilgiais.
Jei būtų priimtas, įstatymas uždraustų subjektams iš Europos ekonominei erdvei nepriklausančių šalių valdyti Lenkijos žiniasklaidos bendrovių kontrolinius akcijų paketus. Tai priverstų JAV grupę „Discovery“ atsisakyti pagrindinio lenkų nepriklausomo naujienų kanalo TVN24 kontrolės.
Be ginčo su Amerika, sakiusia, kad ją „labai neramina“ šis žiniasklaidos įstatymas, Lenkija taip pat konfliktuoja su Europos Sąjunga dėl teismų sistemos reformų.
J. Gowinas teigia, kad šie veiksmai yra naudingesni Kremliui, o ne Lenkijai.
Varšuvos „konfliktai su Berlynu, Briuseliu ir Vašingtonu, Lenkijos izoliacija tarptautinėse sferose yra išsipildžiusi Vladimiro Putino svajonė“, sakė jis.
„Lygiai taip pat nepriimtinos“
J. Gowinas nurodė manantis, kad Lenkijos vyriausybė atsisakys labiausiai ginčijamų savo teismų sistemos reformų programos dalių, nes bijos prarasti ES lėšas, bet abejojo, ar šis nusileidimas bus nuoširdus.
„Manau, kad PiS bandys pakeisti dabartines taisykles kitomis, lygiai taip pat nepriimtinomis“, – sakė jis.
J. Gowinas garsėja kaip lankstus žaidėjas itin poliarizuotoje Lenkijos politikos scenoje ir yra dirbęs ministru J. Kaczynskio nesutaikomo priešininko, buvusio Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donaldo Tusko vyriausybėje.
Jam pasitraukus iš dabartinės vyriausybės, jos ateitis tapo abejotina. Kai kurie stebėtojai sako, kad vyriausybė neištemps iki kitų rinkimų, planuojamų 2023 metais.
J. Gowino nuomone, PiS tikriausiai sušauks rinkimus kitų metų pavasarį ir gaus daugiausiai balsų, bet toli gražu ne tiek, kad viena pati užsitikrintų daugumą.
„Taip pat manau, kad ji nesuras jokių koalicijos partnerių būsimame parlamente“, – sakė jis.
Pasak J. Gowino, jis siekia nuosaikios centro dešinės koalicijos suformavimo.