„Žinių radijo“ laidos „Dienos klausimas“ pašnekovai aptarė ir kitus su karu Ukrainoje susijusius klausimus: ko ukrainiečiai siekia puolimu Kurske, kodėl randasi vis daugiau žinių apie dezertyruojančius Ukrainos karius ir kiek karas Ukrainoje iš tikrųjų rūpi D. Trumpui.
Stonys: reikės toliau kariauti ir stengtis
Ukrainos rėmėjas, IT kompanijos „TeleSoftas“ įkūrėjas Algirdas Stonys Ukrainoje lankėsi prieš pat Kalėdas, į šalį vežė paramą.
„Mano kalėdinis važiavimas yra tradicinis, vyksta treti metai iš eilės. Mes vežėme paramą iš Klaipėdos miesto, iš Kauno Prisikėlimo bažnyčios Irpenės miesto bažnyčiai, kapeliono organizacijai. Ši kapeliono organizacija yra didžiausia karinio kapeliono organizacija Ukrainoje, šita bažnyčia priglaudė virš 200 karo našlaičių – vaikų, kurių abudu tėvai yra žuvę tiesiogiai arba netiesiogiai nuo Rusijos agresijos“, – pasakojo pašnekovas.
Ten nuvykus, pasak jo, tenka išspausti ašarą.
„Iš kitos pusės, matant tuos stiprius jausmus ir norą priimti mus, savanorius, dalinančius pagalbą Ukrainą, jaučiasi viltis, kad, vis dėlto, kovos dvasia pas ukrainiečius jokiu būdu nesibaigia. Kiekvieną sykį, pristatant šią paramą, supranti, dėl ko kovoji, dėl ko vyksta šis karas. Kad jis vyksta dėl mūsų, demokratinių vertybių. Tai yra šviesos ir tamsos kova, gėrio ir blogio kova“, – kalbėjo A. Stonys.
Jo įsitikinimu, po išrinktojo JAV prezidento D. Trumpo inauguracijos sausio 20-ąją karas Ukrainoje nesibaigs.
„Nesimato, kad ukrainiečiai nori paliaubų, kad tam būtų kažkokia prošvaistė ar menkiausias planas. Dabar ir iš žiniasklaidos nesimato, kad ir rusai norėtų sėsti prie karo paliaubų.
Visai galimai mes vėl esame tame wishful thinking (iš angl. tikėjimas iš troškimo – Delfi) burbule, kur galvojam, kad D. Trumpas ateis ir prasidės paliaubos. Artėjant 20 dienai, panašu, kad šito nebus. Ką tada reikės daryti? Toliau kariauti, toliau stengtis nugalėti Rusiją“, – komentavo A. Stonys.
Jo manymu, paliaubų tarp Ukrainos ir Rusijos nebus, net jei D. Trumpas pagrasintų nutraukti JAV paramą Ukrainai.
„Ką tada darysim? Kovosime toliau, žus daugybė žmonių, našlaičių vis daugės ir daugės“, – sakė „TeleSoftas“ įkūrėjas.
Žukas: entuziazmas priblėso
Rusijos Kursko srityje Ukraina pradėjo naują puolimą, vyksta įnirtingi mūšiai. Šiuo metu, pasak buvusio Lietuvos kariuomenės vado generolo Vytauto Jono Žuko, negalime įvertinti jų reikšmės.
„Kol kas sunku suprasti, kas tai yra, ar tai yra taktiniai veiksmai norint iš kitų fronto vietų, galbūt, atitraukti [Rusijos] pajėgas, ar tai yra kažkokia didesnio sumanymo dalis. Čia turi paaiškėti artimiausiu metu. Kol kas iš Ukrainos generalinio štabo mes negauname jokių komentarų apie tuos įvykius“, – komentavo pašnekovas.
V. J. Žuko teigimu, kol kas sunku suprasti, ar puolimas – karinio sumanymo dalis, kad, pavyzdžiui, puolant Kurske būtų organizuojama didesnė ataka kažkur kitur, ar puolimas susijęs tik su politiniais tikslais siekiant pagerinti išankstines Ukrainos derybines pozicijas prieš D. Trumpo atėjimą.
Anksčiau šią savaitę Prancūzijos kariuomenės pareigūnas naujienų agentūrai APF pranešė, jog kelios dešimtys Ukrainos karių, kurie buvo mokomi Prancūzijoje, dezertyravo. Dar kiek anksčiau skelbta, kad beveik pusė vienos brigados, sukurtos remiant Prancūzijai, karių dezertyravo net nepasiekę mūšio zonos, o 50 pabėgo per mokymus Prancūzijoje.
„Entuziazmas, kuris buvo pirmaisiais karo mėnesiais ar pirmaisiais metais, yra priblėsęs. Yra labai daug žuvusių, yra didelis nuovargis ir pačioje Ukrainos visuomenėje, ir kariniuose daliniuose. Visa tai paaiškinama ir suprantama“, – pažymėjo V. J. Žukas.
Jo teigimu, iš viso priskaičiuojama apie 90 tūkst. dezertyrų.
„Ukrainos vyriausybė ir prezidentas iki šių metų sausio 1 dienos buvo paskelbę amnestiją tiems, kurie savanoriškai grįš į karinius dalinius, karinius dalinius buvo galima pasirinkti savanoriškai. Tokiu būdu būtų išvengta baudžiamosios atsakomybės.
Tai čia šiuo metu būtent dezertyravimas yra didžiulė problema Ukrainos kariuomenėje. Jeigu buvo pašaukta į kariuomenę šiais metais apie 200 tūkst. karių, o per visą kariuomenę – 90 tūkst. dezertyrų, aišku, galbūt, dalis iš jų sugrįžo, bet tai yra didžiuliai skaičiai. Tai rodo blogas tendencijas, nuovargį Ukrainos kariuomenėje, motyvacijos nebuvimą, dideles aukis, žūtis, sužeidimus“, – vertino buvęs kariuomenės vadas.
Mano, kad puolimas Kurske turėtų būti didesnio sumanymo dalis
Reaguojant į tai, Ukrainai, anot jo, reikia imtis priemonių, spręsti, kaip būtų galima labiau motyvuoti karius, galbūt, užtikrinti rotaciją, išmokas, atostogas.
„Sėdėti ir stebėti, kaip byra Ukrainos kariuomenė, tikrai yra negerai“, – pabrėžė V. J. Žukas.
Pirmaeilis uždavinys Ukrainai – stabilizuoti fronto liniją Donbase, sakė jis.
„Kurskas yra gerai, ten bandoma perimti iniciatyvą, bet puolimas Kurske turi būti sumanymo dalis, o ne kažkokie spontaniški veiksmai. Aš kol kas negaliu atspėti, ką jie galvoja, kaip jie galvoja ir kur yra ta fronto linija, kurioje jie stengsis sustabdyti priešą, sukaupti pajėgas, ginkluotę ir pasiekti rezultatų“, – kalbėjo pašnekovas.
Prezidento Gitano Nausėdos nuomone, aktyvūs karo veiksmai Ukrainoje šiemet gali būti sustabdyti. Tiesa, su išlyga: tai nereikš galutinės karo pabaigos.
V. J. Žukas paantrino šalies vadovui: esą visai tikėtina, kad šįmet bus pasiektos paliaubos. Tiesa, Ukraina, eidama į paliaubas, jo įsitikinimu, turi susitarti dėl garantijų.
„Aš manau, kad tai yra tikėtinas scenarijus, bet kokiomis sąlygomis ukrainiečiai dabar gali sutikti su paliaubomis ir kokia yra Rusijos pozicija.
Mes jau turėjome labai blogų pavyzdžių iš praeities. Turėjome susitarimus dėl paliaubų, dėl ugnies nutraukimo, dėl pajėgų atitraukimo iki 30 km vienas nuo kito. Nieko nebuvo laikomasi. Rusijos pusė nenutraukė ugnies, neatitraukė kariuomenės. Visa tai rodo, kad žodiniai susitarimai nieko nebereiškia, paliaubos turi turėti kažkokias garantijas, mažų mažiausiai saugumo garantijas Ukrainai, kad jų būtų laikomasi, kad, jeigu jos bus nutrauktos, Rusija turės skaudžias pasekmes.
Turi būti kažkokie garantai. Vien susitarimas, kad einame į paliaubas, jokių garantijų Ukrainai [neduoda]. Tai gali būti labai didelė apgavystė ir labai didelis pavojus. [Paliaubos] gali būti nutrauktos tuoj pat, o iš Rusijos pusės prasidėti aktyvūs veiksmai“, – dėstė buvęs kariuomenės vadas.
Kojala: yra du įmanomi paliaubų scenarijai
Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovo Lino Kojalos teigimu, yra du įmanomi paliaubų scenarijai, kurie bent teoriškai galėtų tenkinti Ukrainą.
„Vienas yra NATO suteiktos saugumo garantijos ir tai išsišakoja į dvi galimybes: arba visas NATO galėtų garantuoti saugumą Ukrainos teritorijai, kurią kontroliuoja Ukraina, arba būtų bent jau pavienė JAV garantija, kas iš esmės būtų tas pats. Dvišalius saugumo susitarimus JAV turi su tokiomis šalimis kaip Pietų Korėja arba Japonija, tai iš esmės veikia kaip NATO principas. Ir kadangi įsivaizduojame, kad artimiausiu metu visas 32 NATO valstybes įtikinti, jog reikėtų priimti Ukrainą, gali būti sudėtinga, pakaktų JAV valios.
Antras scenarijus, turbūt, net toks palankus globalioje perspektyvoje, yra Ukrainos siekis įgyti branduolinį ginklą. Nes, turbūt, tai yra vienintelis alternatyvus scenarijus, kuris leistų Ukrainai pasijausti saugesnei net, jeigu jį realizuoti dar sunkiau negu tikėtis narystės NATO“, – vardijo L. Kojala.
Kalbėdamas apie D. Trumpą, pašnekovas svarstė, kad jam Ukraina nėra labai svarbi ir reikšminga tema. Tai, anot jo, turės įtakos ir JAV prezidento sprendimams.
„Nepanašu nei iš jo aplinkoje priimamų sprendimų, kurie labiau orientuoti į kitas temas, nei iš jo viešo kalbėjimo, nei galiausiai iš paskyrimų, kuriuos matome dabar. Labai mažai jų apskritai turi kokią nors sąsają su Rusija, su Ukraina, mūsų regiono perspektyva. Tai, galbūt, šiek tiek nuvils tuos, kurie tikėsis, kad jau per artimiausias darbo valandas Baltuosiuose rūmuose staiga ims ir konkretūs sprendimai pasipils. Tą tiesiog bus gana sudėtinga realizuoti“, – komentavo L. Kojala.
Visos „Žinių radijo“ laidos klausykitės čia:
