Apklausos, atliktos po rugsėjo 10 d. vykusių debatų tarp Donaldo Trumpo ir Kamalos Harris, rodo, kad nors viceprezidentė turi nedidelę nacionalinę persvarą prieš savo varžovą respublikoną, jų lenktynių rezultatai neperžengia paklaidos ribų ir pernelyg žengia koja kojon, kad kuriam nors iš kandidatų būtų galima priskirti pranašumą. Tai ypač aktualu kalbant apie Rinkikų kolegiją.

CNN pažvelgė į sekmadienį paskelbtus „CBS News“ ir „NBC News“ apklausų rezultatus. Jų atliktos apklausos iki šiol yra vienos palankiausių K. Harris, tačiau ji pirmauja atitinkamai tik 4 ir 5 procentiniais punktais. Didžiausias ankstesnių demokratų kandidatų pranašumas „CBS News/YouGov“ ir „NBC News“ apklausose 2016 bei 2020 metais buvo bent dvigubai didesnis, nei dabar turi K. Harris.

Norėdamas dar geriau įvertinti naujausių sekmadienio apklausų kontekstą, CNN apžvelgė visas nacionalines apklausas, atliktas po debatų. Į jas įeina minėtos apklausos ir „ABC News/Ipsos“, „Fox News“ bei „The New York Times“ / „Siena College“ nuomonės tyrimai.

Anot naujausio CNN „Poll of Polls“ apklausų vidurkio, K. Harris vidutiniškai pirmauja tik 3 procentais.

Tai atitinka vaizdą, kurį matėme visus metus: nė vienam iš kandidatų per nacionalines apklausas nepavyko pasiekti 5 proc. ar didesnio pranašumo. Tai apima ir tą laikotarpį, kai prezidentas Joe Bidenas buvo tikėtinas, o vėliau – neoficialus demokratų kandidatas.

Tas faktas, kad šiame cikle niekas neįgyja bent 5 proc. pranašumo, nusipelno dėmesio, nes tai neįtikėtinai retas atvejis, rašo CNN. Net ir labai artimose lenktynėse vienas iš kandidatų tam tikru momentu beveik visada užsitikrina didesnę persvarą. Tačiau šiais metais dauguma rinkėjų, panašu, visiškai nekeičia savo nuomonės.

Tai, kad K. Harris per debatus dominavo prieš D. Trumpą, rinkėjų nuomonę pakoregavo vos keliais procentais.

Jei ieškotume rinkimų kovos, kurioje pagrindinių partijų kandidatus pagal nacionalinių apklausų vidurkį visuomet skirdavo tik 5 procentai, turėtumėte grįžti į 1960 metų rinkimų kampaniją. Tačiau nuo tų laikų kiekvienais prezidento rinkimų metais būdavo bent trys savaitės, kai vienas iš kandidatų pirmaudavo 5 proc. ar daugiau.

Trijų procentų persvara nacionalinėse apklausose demokratų kandidatei toli gražu nėra saugus rodiklis. Nuo 1948 metų vidutinis skirtumas tarp apklausų rezultatų rinkimų išvakarėse ir tikrojo rezultato rinkimų dieną kaip tik yra 3 proc. Kai kuriais metais, pavyzdžiui, 2020-aisiais, paklaida buvo dar didesnė. Kaip rašo CNN, iki rinkimų likus dar nemažai laiko, nenuostabu, jog vidutinis skirtumas tarp apklausų ir galutinio rinkimų rezultato taip pat bus didesnis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (8)