Kaip skelbiama, žvalgybiniai duomenys yra vienas iš kelių rodiklių, kuriuos JAV stebi siekdamos įvertinti, ar Rusijos pasirengimas potencialiai invazijai įžengė į galutinį etapą.
JAV žiniasklaida sekmadienį pranešė, kad praėjusią savaitę JAV gavo žvalgybinės informacijos, kurioje, remiantis neįvardytais šaltiniais, teigiama, kad Rusijos kariuomenei buvo įsakyta toliau rengtis Ukrainos puolimui.
Būtent ta informacija suteikė JAV prezidentui Joe Bidenui pasitikėjimo penktadienį pasakyti, kad jis esąs „įsitikinęs“, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nusprendė pulti, rašoma pranešime.
Baltieji rūmai, Pentagonas ir Valstybės departamentas, naujienų agentūros AFP paklausti, pranešimų nepatvirtino.
Panašius pranešimus paskelbė „Washington Post“ ir kelios kitos JAV žiniasklaidos priemonės, įskaitant CBS, „New York Times“, CNN ir kt.
„JAV žvalgybinė informacija, suteikusi Bidenui pasitikėjimo taip teigti, buvo pagrįsta Rusijos įsakymu pavaldiems asmenims toliau rengtis plataus masto puolimui, teigė keli su šiuo klausimu susipažinę žmonės, kurie dėl klausimo jautrumo norėjo likti anonimiški“, – rašė „Washington Post“.
Kitų ženklų, galinčių rodyti neišvengiamą Rusijos invaziją į Ukrainą, „dar nepastebėta“, sakė transliuotojas CNN, remdamasis anoniminiu šaltiniu, kuris taip pat perspėjo, kad įsakymai pulti vis dar gali būti atšaukti arba kad žvalgybos duomenys galėjo būti netikri, siekiant suklaidinti Vakarus.
JAV ir Vakarų sąjungininkės apskaičiavo, kad Rusija prie Ukrainos sienų pastarosiomis savaitėmis dislokavo daugiau nei 150 tūkst. karių.
„40-50 proc. (tų karių) yra atakos pozicijoje. Per pastarąsias 48 valandas jie išsidėstė į taktines pozicijas“, – penktadienį žurnalistams sakė vienas JAV pareigūnas, norėjęs likti neįvardytas.
Maskva neigia planuojanti pulti savo vakarinę kaimynę, tačiau siekia garantijos, kad Ukraina niekada nestos į NATO, ir reikalauja, kad Vakarų aljansas išvestų pajėgas iš Rytų Europos, tačiau Vakarai tokius reikalavimus atmetė.
Baltarusija sekmadienį pareiškė, kad bendros pratybos su Rusijos pajėgomis, kurios turėjo baigtis šį savaitgalį, bus tęsiamos, motyvuodama didėjančia įtampa kaimyninėje Ukrainoje.
„Baltarusijos ir Rusijos prezidentai nusprendė tęsti Sąjunginės valstybės pajėgų parengties patikrinimus“, – sakoma Baltarusijos gynybos ministro Viktaro Chrenino pranešime.
Jame nurodoma, kad tokį sprendimą lėmė išaugęs karinis aktyvumas prie jų bendrų sienų ir „eskalacija“ Rytų Ukrainoje.
V. Chreninas pažymėjo, kad tolimesnio patikrinimo metu bus kruopščiai išdirbti Sąjunginės valstybės gynybos etapai, kurie nebuvo taip detaliai aprėpti per pratybas iki šiol.
„Apskritai jų kryptis išliks nepakitusi – jos skirtos užtikrinti adekvatų atsaką ir karinio pasirengimo deeskalavimą iš piktadarių šalia mūsų bendrų sienų“, – sakė ministras.
Kada planuojama baigti šias pratybas, nenurodoma.
Baltarusijos saugumo tarybos vadovas Aliaksandras Volfovičius išvakarėse pareiškė, kad nepaisant to, kad bendros baltarusių ir rusų pratybos „Sąjunginis ryžtas 2022“ baigiasi, pajėgų parengties patikrinimai gali būti pratęsti.
„Pratybos yra vienas iš patikrinimo baigiamosios stadijos etapų. Pačios pratybos buvo atliktos. Patikrinimas gali būti tęsiamas. Kada, iki kada, sprendimą priims patikrinimo vadovas“, – sakė A. Volfovičius, kurį cituoja valstybinė agentūra BelTA.
Pratybos Baltarusijoje, kurių aktyvioji dalis prasidėjo praėjusią savaitę, turėjo tęstis iki vasario 20-osios.
Mokymuose dalyvauja gausios oro pajėgos, taip pat dislokuota virtinė rusiškų raketų sistemų.
Manevrai vykdomi iškart keliuose Baltarusijos rajonuose: poligonuose netoli Baranovičių, Asipovičių, Bresto, Ašiužos ir Damanovos, taip pat Baranovičių, Lunineco, Lydos ir Mačuliščių aerodromuose bei keliose atvirose vietovėse.
Baltarusijoje vykstančios bendros pratybos didina susirūpinimą, kad Rusija planuoja eskaluoti konfliktą Ukrainoje. Rusija neigia turinti tokių planų, o Baltarusija teigia, kad pasibaigus pratyboms visi rusų kariai ir karinė technika išvyks iš šalies.
Vašingtonas anksčiau sakė, kad Kremlius į pratybas Baltarusijoje, taip pat ir prie šiaurinės Ukrainos sienos, nusiuntė maždaug 30 000 karių.
Baltarusija, įsiterpusi tarp Rusijos ir Europos Sąjungos valstybių narių, labiau suartėjo su Maskva po 2020 metais vykusių beprecedenčių protestų prieš autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos valdymą.
Baltarusijos opozicija baiminosi, kad po pratybų Rusijos kariai gali nepalikti jų šalies, o tai dar labiau sutvirtintų Vladimiro Putino ir A. Lukašenkos ryšius.
Tačiau Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladzimiras Makejus netrukus po to, kai prasidėjo pratybos, pareiškė, kad pasibaigus bendriems manevrams šalyje neliks „ne vieno“ Rusijos kario.
Prancūzijos prezidentūra taip pat pranešė, kad Emmanuelis Macronas gavo V. Putino patikinimą, kad Rusijos kariai po pratybų išvyks iš Baltarusijos.
ESBO praneša apie daugiau kaip 1 500 paliaubų pažeidimų Rytų Ukrainoje
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojai šeštadienį pranešė apie daugiau nei 1 500 paliaubų pažeidimų Rytų Ukrainoje per vieną dieną – tai yra didžiausias skaičius šiais metais.
Ataskaitoje apie puolimus penktadienį stebėtojai užfiksavo 591 pažeidimą Donecke ir 975 pažeidimus kaimyniniame Luhanske – dviejuose regionuose, kuriuos iš dalies kontroliuoja Rusijos remiami separatistai.
Žemėlapyje, kuriame pažymėti pažeidimai, matyti, kad šiuo metu intensyviausios kovos vyksta Luhansko srities šiaurės vakarinėje dalyje, maždaug už 20 km į pietryčius nuo vyriausybės kontroliuojamo Severodonecko miesto.
Aštuonerius metus trunkančiame konflikte apšaudymų šią savaitę smarkiai padaugėjo, tvyrant būgštavimams, kad Rusija ruošiasi invazijai į Ukrainą, kuria siekiama pakeisti jos provakarietišką kursą.
Ukrainos vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis, grupė parlamentarų ir užsienio žurnalistai Donbase šeštadienį buvo priversti slėptis nuo minosvaidžių ugnies, kai atvyko prie fronto linijos.
JK perspėja, kad Rusija gali pradėti Europoje „didžiausią nuo 1945 m. karą“
Rusija ruošiasi panardinti Europą į didžiausią nuo Antrojo pasaulinio karo konfliktą, pareiškė Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas, perspėjęs, kad bet kokia invazija į Ukrainą atkirs Maskvą nuo pasaulio finansų.
„Faktas yra tas, kad visi ženklai rodo, jog planas tam tikra prasme jau vykdomas“, – sakė jis interviu BBC, sekmadienį transliuotame iš Miuncheno saugumo konferencijos, po to, kai du Ukrainos kariai žuvo per atakas prie sukilėlių kontroliuojamų anklavų.
Pagal Rusijos invazijos planus, jos kariai įeis į Ukrainą ne tik iš separatistų kontroliuojamų rytų, bet ir iš Baltarusijos šiaurėje ir apsups sostinę Kijevą, sakė B. Johnsonas, cituodama JAV žvalgybos duomenis, kuriuos Vakarų lyderiams perdavė prezidentas Joe Bidenas. „Žmonės turi suprasti, kokia didžiulė bus žmonių gyvybių kaina“, – sakė jis, anksčiau nurodęs, kad Vakarai ir toliau rems bet kokį Ukrainos pasipriešinimą po invazijos.
„Bijau ir pasakyti, bet mūsų numatomas Rusijos planas gali tikrai sukelti didžiausią nuo 1945 m. karą Europoje, kalbant vien apie jo mastą“.
Šeštadienį Vokietijoje vykusioje konferencijoje sakydamas kalbą B. Johnsonas perspėjo, kad dėl Vakarų sankcijų reaguojant į bet kokią invaziją prezidento Vladimiro Putino režimui prieiga prie Londono Sičio kapitalo rinkų taps „neįmanoma“. Jis nurodė, kad sankcijos, į kurias įeina ir JAV priemonės, neleis Rusijos įmonėms „prekiauti svarais ir doleriais“, o tai, anot jo, „labai, labai stipriai“ smogs Rusijai.
JK vyriausybė jau seniai kaltinama užmerkianti akis į pelningus Rusijos pinigų srautus per Londoną, dalis jų atsidūrė konservatorių kišenėje, nors B. Johnsono partija teigia, kad visos aukos yra teisėtos.
Laikraštis „The Sunday Times“ paskelbė partijos donorų sąrašą ir tvirtino, kad jie turėjo privilegijuotą prieigą prie B. Johnsono vyriausybės, tarp jų ir Liubovė Černuchina, buvusio Vladimiro Putino finansų ministro pavaduotojo Vladimiro Černuchino žmona.
Tarp kaltinimų, kad V. Putino režimas slepia didžiulius turtus užsienyje, Didžiosios Britanijos įmonių ir nuosavybės įstatymai taip pat ilgą laiką buvo naudingi investuotojams, kurie nori išlaikyti savo veiklą paslaptyje. Tačiau šeštadienį B. Johnsonas pareiškė, kad Didžioji Britanija ketina „atverti rusams priklausančių įmonių ir subjektų matrioškas, kad paaiškėtų galutiniai naudos gavėjai“.
Tuo metu užsienio reikalų sekretorė Liz Truss laikraščiui „Mail On Sunday“ sakė, kad jei Rusija nebus sustabdyta Ukrainoje, V. Putinas sieks „atsukti laikrodį atgal į 1990-ųjų vidurį ar net anksčiau“ ir galimai aneksuos Baltijos valstybes ir Vakarų Balkanus.
Savo straipsnyje „The Sunday Telegraph“ vidaus reikalų sekretorė Priti Patel sakė, kad „poveikis bus jaučiamas ir čia“, jei prasidėtų karas, nurodžiusi praeities kibernetinį „kišimąsi“ į britų žiniasklaidą, telekomunikacijas ir energetikos infrastruktūrą, dėl to kaltinama Rusija.
Rusijos ambasadorius JAV kartoja: invazijos į Ukrainą nėra ir neplanuojama
Rusijos ambasadorius Jungtinėse Valstijose sekmadienį vėl tikino, jog Rusija neplanuoja pulti Ukrainos.
„Dar kartą noriu pabrėžti, kad mūsų raštiškoje reakcijoje į Jungtinių Valstijų atsakymą dėl saugumo garantijų, perduotoje vasario 17-ąją, vienareikšmiškai teigiama: jokios Rusijos invazijos į Ukrainą, apie kurią nuo praėjusių metų rudens anonsuoja JAV ir jos sąjungininkės, nėra ir ji neplanuojama. Tuo tarpu kaltinimai dėl Rusijos atsakomybės už padėties eskalavimą gali būti vertinami tik kaip bandymas daryti spaudimą bei nuvertinti Rusijos pasiūlymus dėl saugumo garantijų“, – sekmadienį pareiškė ambasadorius Anatolijus Antonovas.
Pasak jo, „dauguma JAV žiniasklaidos platina pramanas, esą „rusai ruošiasi pulti savo kaimynę“, tačiau terminus nuolat atideda“.
„Savo ruožtu mūsų šalies vadovybė ne kartą deklaravo ir deklaruoja esanti pasirengusi toliau spręsti neatidėliotinas problemas diplomatijos būdu“, – pabrėžė Rusijos ambasadorius JAV.
Bidenas: Putinas priėmė sprendimą veržtis į Ukrainą
JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį pareiškė, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas priėmė sprendimą veržtis į Ukrainą, o ataka gali prasidėti artimiausiomis dienomis“.
„Šiuo momentu esu įsitikinęs, kad jis priėmė sprendimą. Turime priežasčių taip galvoti“, – kalbėdamas per televiziją iš Baltųjų rūmų sakė J. Bidenas ir pridūrė, jog Vašingtonas turi „reikšmingų žvalgybos pajėgumų“ šiam teiginiui pagrįsti.
JAV lyderis pridūrė, kad puolimas gali prasidėti kitą savaitė arba artimiausiomis dienomis.
„Manome, kad jie taikysis į Ukrainos sostinę Kijevą, miestą, kur gyvena 2,8 mln. nekaltų žmonių“, – kalbėjo jis.
Vis dėlto JAV valstybės sekretoriui Antony Blinkenui planuojant susitikti su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu kitą savaitę, J. Bidenas teigė vis dar matantis erdvės diplomatijai, kuri numalšintų krizę.
„Dar ne per vėlu deeskaluoti ir grįžti prie derybų stalo“, – teigė JAV prezidentas.
Tačiau jis pridūrė, jog jeigu Rusija pradėtų puolimą, tai reikštų, kad V. Putinas „užtrenkė duris diplomatijai.
J. Bidenas sakė, kad Maskva vykdo informacinę kampaniją, per kurią kaltina Kijevą planuojant ataką šalies rytuose. Pasak prezidento, taip Rusija siekia sukurti pretekstą invazijai.
„Šiems teiginiams tiesiog nėra jokių įrodymų, jie prieštarauja elementariai logikai manyti, kad ukrainiečiai pasirinktų šią akimirką, kai prie jos sienų išsidėstę gerokai daugiau nei 150 tūkst. (Rusijos) karių, eskaluoti ilgus metus trunkantį konfliktą“, – kalbėjo prezidentas.
„Visa tai atitinka scenarijų, kurį rusai anksčiau naudojo siekdami sukurti padirbtą pateisinimą veikti prieš Ukrainą“, – pridūrė jis.
Kremlius teigia neplanuojantis pulti kaimyninės šalies, sukėlusios pyktį Maskvai savo siekiais ilgainiui integruoti į NATO ir Europos Sąjungą.
Tačiau JAV sako, kad Rusija prie sienų su Ukraina yra sutelkusi stiprias pajėgas, kurios kartu su Rytų Ukrainos separatistais sudarytų apie 190 tūkst. karių, tad įsiveržimas dabar tėra laiko klausimas.
Rusijos gynybos ministerija dar labiau padidino nerimą paskelbusi, kad V. Putinas šeštadienį asmeniškai stebės anksčiau suplanuotas pratybas, per kurias bus leidžiamos branduolinius užtaisus galinčios nešti raketos.
Ukrainos rytuose suintensyvėję susirėmimai irgi didina nuogąstavimus.
Vienas naujienų agentūros AFP reporteris, esantis netoli Ukrainos vyriausybės ir separatistų pajėgų sąlyčio linijos Luhansko srityje, sakė girdėjęs sprogimų ir matęs apgadintų civilinių pastatų vyriausybės kontroliuojamoje teritorijoje.
Vašingtonas perspėjo, kad gali būti inscenizuotas koks nors incidentas, kuris taptų dingstimi Rusijai pradėti puolimą. Tai savo ruožtu galėtų vesti į didžiausią karinę konfrontaciją Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.
Vienas JAV gynybos pareigūnas sakė, kad daugiau kaip 40 proc. aplink Ukrainą išdėstytų Rusijos pajėgų dabar yra išskleistos pozicijose, iš kurių galėtų pradėti puolimą.
„Parijas“
J. Bidenas savo kalbą penktadienį po pasitarimo vaizdo konferencijos formatu su kitais NATO sąjungininkais, per kurį buvo siekiama suderinti planus dėl Vakarų ekonominių sankcijų Rusijai, jeigu ši pasiųstų savo pajėgas į Ukrainą.
„Toliau glaudžiai deriname veiksmus“, – po pasitarimo sakė JAV vadovas.
Pasak vieno aukšto rango pareigūno, sankcijų paketas būtų niokojantis.
„Jeigu Rusija įsiverš į Ukrainą, tarptautinei bendruomenei ji taps pariju, – žurnalistams sakė JAV nacionalinio saugumo patarėjo pavaduotojas tarptautinės ekonomikos reikalams Daleepas Singhas (Dalipas Singhas). – Ji būtų izoliuota nuo pasaulinių finansų rinkų ir netektų pažangiausio technologinio indėlio.“
D. Singhas prognozavo „intensyvų kapitalo traukimąsi, didėjantį spaudimą [Rusijos] valiutai, staigiai augančią infliaciją, didelę skolinimosi kainą, ekonomikos susitraukimą ir gamybos pajėgumų nykimą“.