Vokietijoje vyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių lyderių susitikime D. Trumpas susitiks su žmogumi, kuris, JAV žvalgybos tarnybų duomenimis, surezgė žvalgybos planą, kad sužlugdytų pernai šalyje vykusius prezidento rinkimus ir padėtų jam užimti prezidento postą.
Pastaruosius ketverius metus D. Trumpas negailėjo liaupsių V. Putinui, kurį dauguma Vašingtone laiko JAV priešu. D. Trumpas pareiškė, kad Rusijos vadovas buvo su juo labai malonus, ir paneigė kalbas, kad jie buvo susitikę, nors anksčiau pats taip yra teigęs.
Buvęs KGB karininkas V. Putinas, kurio pagrindinis užsienio politikos tikslas yra sugrąžinti Rusijos įtaką Vakarų sąskaita, D. Trumpą apibūdino kaip „protingą ir gabų“, tačiau, komentuodamas kalbas, esą D. Trumpas besilankantiems oficialiems Rusijos atstovams išdavė slapčiausią informaciją, įspėjo, kad Ameriką apėmusi politinė šizofrenija.
Šios išskirtinės aplinkybės ir politinė jų derybų Hamburge potekstė lemia, kad vėliau šią savaitę vyksiantis jų susitikimas ir bendravimas prieš kameras mažiau formaliomis aplinkybėmis G20 viršūnių susitikimo metu bus įdėmiai stebimas.
Dviejų politinių „mačo“ susitikimas
Yra dar vienas būsimo susitikimo aspektas, susijęs su D. Trumpo ir V. Putino asmenybe. Abiejų valstybių vadovai garsėja kaip itin puoselėjantys savo mačo įvaizdį viešų pasirodymų metu – tokiu būdu, pasitelkę kūno kalbą, jie demonstruoja jėgos įvaizdį politiniame naratyve.
„Galima tikėtis, kad abu lyderiai demonstruos olimpinį mačizmo lygį, nes jie abu supranta simbolizmo svarbą, ir jiems abiem rūpi „kieto vyruko“ įvaizdis“, – sako Derekas Chollet‘as, kuris buvusio JAV prezidento Baracko Obamos administracijoje ėjo vyresniojo nacionalinio saugumo eksperto pareigas, o dabar dirba Vokietijos Maršalo fonde.
D. Trumpas patiria didelį politinį spaudimą pradėti nagrinėti klausimą dėl galimo Rusijos kišimosi į 2016 m. JAV prezidento rinkimus, kuriuose jis nugalėjo.
Jis taip pat turi vengti bet kokio improvizuoto bendravimo su V. Putinu, nes tai jo oponentams gali pasitarnauti kaip pretekstas teigti, jog Rusijos vadovas jam daro įtaką tokiu metu, kai speciali komisija tiria, ar prieš rinkimus jo atstovai bendravo su oficialiais Rusijos atstovais.
Net be rinkimų klausimo D. Trumpo ir V. Putino susitikimas yra labai svarbus Europos ir Artimųjų Rytų ateičiai. Svarbiausios temos – JAV sankcijos prieš Rusiją dėl pastarosios įsiveržimo į Krymą, Sirijos ateitis po artėjančio „Islamo valstybės“ žlugimo, kaip užkirsti kelią galimam Amerikos ir Rusijos pajėgų, kurios veikia šioje šalyje, susidūrimui, ir galiausiai, JAV noras palaikyti NATO sąjungininkes.
Kieno viršus?
Tam tikra prasme D. Trumpas į susitikimą atvyksta būdamas nepalankesnėje padėtyje. Namie jo pozicijos susilpnėjusios, jis vis įsivelia į vieną paties sukeltą politinę audrą po kitos, tad turi mažai vietos manevrams užsienio politikoje.
V. Putinas gali nesijaudinti dėl galių tikrinimo ir balansavimo, apribojančių D. Trumpą, jis įsitvirtino kaip galinga pasaulio jėga, meistriškai pasinaudojęs silpnumu, kad įtvirtintų Rusijos įtaką Europoje ir Artimuosiuose Rytuose ir išnaudodamas transatlantinių santykių problemas.
Bet koks viešas dviejų lyderių pozavimas vienas prieš kitą paklius į pirmuosius leidinių puslapius.
Tačiau derybos turi svarbų strateginį tikslą, nes jos vyksta tokiu metu, kai Rusijos ir Jungtinių Valstijų santykiai pasiekė pavojingiausią tašką nuo Šaltojo karo laikų.
Abu lyderiai privalo pamėginti sustabdyti pavojingą trajektoriją, jų šalims atsidūrus skirtingose barikadų pusėse Sirijos pilietiniame kare, nors tai prieštarauja NATO plėtrai, taip pat manevruojant kariuomenes, laivus ir lėktuvus pavojingu atstumu Europoje ir Baltijos šalyse, kai kasdien kyla potenciali klaidų ar eskalavimo grėsmė.
„Dabar impulsas didžiųjų branduolinių valstybių santykiuose yra toks neigiamas, kad iš tiesų atėjo laikas užkirsti kelią viskam, kas atrodo kaip tolesnis eskalavimas ar blogėjimas“, – sako Kenano instituto prie Woodrow Wilsono centro direktorius Matthew Rojansky.
„Tai dabar išties įmanoma tik prezidentiniu lygmeniu“, – pridūrė jis.
Geresni santykiai su Rusija – ar tai įmanoma?
Politinis sambrūzdis, susijęs su viršūnių susitikimu, reiškia, kad pastebimas progresas vargu ar įmanomas – net jei Baltieji Rūmai ir bando sumenkinti susitikimo svarbą.
„Mūsų diskusija su Rusija nesiskirs nuo diskusijos su bet kuria kita šalimi“, – praėjusią savaitę per susitikimą su reporteriais pasakė patarėjas nacionalinio saugumo klausimais H. R. McMasteris.
Šis neišraiškingas pasakymas prieštarauja labiausiai intriguojančiam būsimojo susitikimo aspektui – vis dar lieka neaišku, ar D. Trumpas pritaria savo vadovaujamos šalies nacionalinio saugumo komandai Vašingtone, manančiai, kad Rusija yra JAV priešė.
Sausio mėnesį, kalbėdamas apie kišimąsi į JAV rinkimus, D. Trumpas pareiškė: „Manau, kad tai buvo Rusija“, vis dėlto jis dažniausiai teigia, kad kalbos apie tai, kad jo padėjėjai bendradarbiavo su Rusija, yra „pokštas“, kurį skelbia demokratai ir „melaginga žinia“, kurią paskelbė žiniasklaida po Hillary Clinton pralaimėjimo praėjusių metų lapkritį.
D. Trumpas taip pat vis ragina gerinti santykius su Rusija. Jis ne pirmas JAV prezidentas, siekiantis šio tikslo: ir George‘as W. Bushas, ir Barackas Obama ėmėsi savo pareigų tikėdamiesi tai pasiekti, bet suprato, kad nacionaliniai interesai neleidžia jiems užmegzti asmeninių ryšių su kolegomis iš Rusijos.
D. Trumpas taip pat negailėjo liaupsių V. Putinui, kelis kartus pareiškęs, kad jis yra geresnis lyderis nei B. Obama.
„Labai norėčiau gerai sutarti su Rusija“, – pasakė D. Trumpas per spaudos konferenciją vasario mėnesį.
Kišimasis į rinkimus?
Kyla rimtas klausimas, ar D. Trumpas išnaudos šį susitikimą kaip galimybę išreikšti nepasitenkinimą dėl įsikišimo į rinkimus. Jei to padaryti nepavyktų, D. Trumpas neišvengiamai pelnytų politinio nevykėlio etiketę JAV, nes kritikai gimtinėje neabejotinai apkaltintų jį vengiant atsakomybės dėl JAV demokratijos integralumo išsaugojimo.
Tiek H. R. McMasteris, tiek D. Trumpo vyriausiasis patarėjas ekonomikos klausimais Gary Cohnas praėjusia savaitę pasisakė šiuo klausimu. „Nėra jokios konkrečios darbotvarkės. Iš tiesų bus kalbama apie tai, apie ką prezidentas norės kalbėti.“ – teigė H. R. McMasteris.
Baltųjų rūmų atsisakymas pateikti susitikimo formato detalių atspindi politinį jautrumą. „Nežinome, ar tai bus ilgas dvišalis susitikimas, ar trumpesnis variantas. Šios detalės nėra pateikiamos, taigi iš dalies šio susitikimo formatas padiktuos tai, apie ką jie diskutuos ir kaip jie tai darys“, - liepos 2 d. televizijos ABC laidoje „This Week“ sakė Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Thomasas Bossertas.
Nėra netgi aišku, ar D. Trumpas ir V. Putinas pasirodys kartu prieš kameras. Baltieji rūmai galimai pageidaus išvengti tam tikro prasto vaizdinio, kuris gali priminti variantą, kai D. Trumpas buvo parodytas besidžiaugiantis per gegužės mėn. Baltųjų rūmų Ovaliajame kabinete vykusį susitikimą su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu ir Rusijos ambasadoriumi JAV Sergejumi Kisliaku.
JAV įsipareigojimas NATO
Vis tik yra ir daugiau itin svarbių dalykų artėjančio D. Trumpo ir V. Putino susitikimo kontekste. JAV sąjungininkių klausimas šiomis aplinkybėmis ne ką mažiau svarbus, o D. Trumpas galimai stengsis įtikti joms tuo pačiu mėgindamas pagerinti savo paties politinę padėtį prieš susitikimą su V. Putinu. Tai D. Trumpas galimai sieks padaryti išreikšdamas užtikrintą paramą Aljansui lankydamasis Lenkijoje.
D. Trumpas sukėlė nerimą ir nusivylimą Europos lyderiams, kai gegužės mėn. lankydamasis Europoje neišreiškė aiškaus NATO savitarpio pagalbos 5-ojo straipsnio patvirtinimo. Nors jis tai padarė vėliau Baltuosiuose rūmuose surengtoje spaudos konferencijoje, įtarimų dėl jo motyvų vis dar likę. Vis dėlto užtikrintas pareiškimas, skirtas NATO palaikyti, galėtų tapti aiškia V. Putinui skirta žinute, kad D. Trumpo Amerika negali būti stumdoma po itin nemalonaus kišimosi į rinkimus epizodo.
„Prezidentas D. Trumpas turi būtinų priemonių ir noro atgrasyti prezidentą V. Putiną nuo tokio elgesio ateityje“, - patikino JAV valstybės sekretoriaus padėjėjas Jamie Rubinas.
„Štai kodėl tokio pobūdžio pareiškimai dėl NATO yra itin svarbūs. Jei prezidentas V. Putinas nepatikės, kad prezidentas D. Trumpas ir jo sąjungininkės NATO dirba suderintai, sutaria ir kovos kartu dėl bendrų tikslų, jis nebus atgrasytas“, - birželio 30 d. sakė J. Rubinas.
Vis tik atsižvelgiant į tai, kad abiem šalims patartina vengti karinės įtampos eskalavimo Europoje ir neturint bendro sutarimo dėl Ukrainos, gyvybiškai svarbu apsisaugoti nuo didesnės įtampos susidarymo. „Nepaprastai svarbu, kad jie išsaugotų galimybę susitikti šiuo lygmeniu ateityje tam, kad suvaldytų politinius ir techninius barjerus, su kuriais dviejų šalių valdžios atstovai neišvengiamai susidurs darbiniu lygmeniu.“ – patikino M. Rojansky.
