Iš dalies todėl, kad JAV strategija kovojant su „Islamo valstybe“ – remtis regioniniais sąjungininkais ir vietos ginkluotomis grupėmis, kurios (tarpusavy) nesutaria. Nors jos visos laiko IS priešu, dauguma jų viena kitą irgi laiko priešu. Jos ima reikšti teises į užimtas žemes, tad kyla grėsmė, kad jos ims konfliktuoti tarpusavyje ir kad bręsta nauji karai.
Jūsų dėmesiui – 10 galimų karų, nors jų, be abejonės, gresia kur kas daugiau. Kai kurie jau prasidėjo, kiti galbūt ir neprasidės. Tačiau bet kuris iš jų gali padidinti IS šansus išlikti, išsaugant tam reikalingas sąlygas, o JAV veikiausiai turės likti regione.
1-as karas. JAV remiamos Sirijos kurdų pajėgos ir turkų remiamos arabų karinės pajėgos
Tai vienas iš karų, kurie jau prasidėjo, be to, vienas iš labiausiai komplikuotų karų. Turkija, kuri kariauja viduje su kurdų separatistais, su nerimu stebėjo, kaip Sirijos kurdai pasinaudojo JAV parama ir sustiprino kontrolę Šiaurės Rytų Sirijoje.
Sirijos arabų sukilėliai, kurie yra Turkijos sąjungininkai, irgi priešinasi kurdų ekspansijai, kuri kėsinasi į arabų teritorijas. Tad kai prieš porą savaičių su trupučiu Turkija įsiveržė į Siriją padėti Sirijos sukilėliams užimti IS teritorijos, buvo aišku, kad kurdai yra ne mažesnis taikinys nei IS. Užvirė mūšiai, ir nors Amerika paprašė abi puses liautis, neaišku, ar jai pavyks sustabdyti gilėjantį konfliktą.
2-as karas – Turkija su Sirijos kurdais
Šis karas būtų panašus į pirmąjį, tik didesnis. Turkija kol kas apsiribojo įsiveržimu į IS okupuotas Sirijos dalis, kurios daugiausia gyvenamos arabų. Tačiau Turkijai neramu dėl pasienyje atsirandančios de facto kurdų valstybės.
Šiais metais kurdai paskelbė apie autonominį regioną, dabar Turkija stato sieną palei pasienį, norėdama apsupti (tą regioną). Jei įtampa nemažės, Turkijos invazija į kurdų regioną, kuriame dislokuota nedidelė JAV kariuomenės dalis, neišvengiama.
3-ias karas – Sirijos kurdai su Sirijos valdžia
Sirijos valdžiai irgi atrodo, kad teritorinės kurdų ambicijos kelia grėsmę. Iki šiol buvo sudaryta trapi sąjunga, o Sirijos prezidentas Basharas al Assadas kelis kartus gyrėsi, kad jo vyriausybė aprūpina kurdus ginklais. Tačiau po autonominio kurdų regiono paskelbimo santykiai suprastėjo, abi pusės yra turėjusios susirėmimų regionuose, kuriuose abi turi karinių pajėgų.
Nors ir sudarytos paliaubos, tačiau kurdų savivaldos troškimas kertasi su B. al Assado skelbiamu tikslu atkurti Sirijos suverenumą (visoje šalyje).
4-as karas – JAV ir Sirija
Šiam karui kilti per penkerius metus buvo daugybė progų nuo tada, kai prezidentas Barackas Obama paragino nušalinti B. al Assadą. Karas nekilo tik todėl, kad abi pusės nori išvengti konflikto.
Atrodo absoliučiai neįtikima, kad karas galėtų kilti. Tačiau yra kelios fronto linijos, kur IS karas galėtų įtraukti JAV remiamas grupuotes į tiesioginį konfliktą su Sirijos valstybinėmis karinėmis pajėgomis.
5-as karas – Turkija ir Sirija
Turkijos intervencija į Siriją apsiribojo kova su IS ir kurdais. Turkija taip pat kamšo sienų spragas su Rusija ir Iranu, kurios yra pagrindinės B. al Assado sąjungininkės ir, regis, neprieštarauja Turkijos įsiveržimui į Sirijos Šiaurę.
Jei Turkijai seksis kovoti su IS, turkų karinės pajėgos greitai atsidurs priešais Sirijos valstybinių pajėgų fronto linijas aplink Alepą. Tada gali kilti chaosas.
6-as karas – Irako kurdai ir Irako vyriausybė
Situacija palei trumpėjančias IS sienas, iš Sijos Irako link, yra nepastovi ir ne mažiau komplikuota ar pavojinga. Sirijos kurdai išplėtė savo kontroliuojamas teritorijas būdais, kurie kelia iššūkį Sirijos valstybiniam suverenumui, na o Irako kurdai persikėlė į regionus Irake, kuriuos anksčiau kontroliavo Irako valdžia. JAV remiama Irako vyriausybė sako ketinanti atsiimti tas teritorijas, kai bus įveikta IS.
JAV remiami kurdai sako neatiduosiantys nė vieno lopinėlio, už kurį buvo pralietas kurdų kraujas.
Šie ginčai prasidėjo anksčiau už IS iškilimą, tačiau jie atsinaujins, vos bus įveikta IS.
7-as karas – Irako kurdai ir šiitai
Priežastys panašios, kaip ir šešto karo, išskyrus tai, kad jis jau prasidėjo. Šiitai, dauguma remiami Irano, vadovavo užkariaujant IS teritorijas. Jie spaudė JAV remiamus kurdus iš kurdų regionų. Mažų mažiausiai vienoje vietoje – Tuz Khurmatu jau vyko susirėmimai. Tačiau patys kurdai nėra vieningi nei Sirijoje, nei Irake, tad kyla dar vieno karo grėsmė – aštunto šiame sąraše.
8-as karas – kurdai prieš kurdus
Tai bene sudėtingiausias iš visų scenarijų, bet galimas. Kurdai tarpusavy yra be galo susiskaldę, juos vienija turbūt vienintelis siekis – dėl kurdų valstybės.
Irako kurdai pasidalinę į dvi grupuotes, tarp kurių dešimtą dešimtmetį buvo kilęs kruvinas pilietinis karas. Viena iš jų – prisiekusi Sirijos šiaurinę dalį kontroliuojančių kurdų priešė, kita – Sirijos kurdų (kurie irgi nėra vieningi) sąjungininkė. Konfliktas tarp JAV sąjungininkių kurdų grupuočių gali kilti Irake ar Sirijoje arba ir ten, ir ten.
9-as karas – arabai sunitai prieš šiitus ir / arba kurdus
Siekiant sutriuškinti IS, miestus ir kaimus, kuriuose daugiausia gyvena sunitai, užkariavo karinės pajėgos, kurias sudaro dauguma kurdų ar šiitų. Daugelis sunitų su jais vienijasi, kad padėtų kovoti su IS. Daugeliui palengvėja, kai išvejami jų engėjai.
Tačiau yra pranešimų apie šiitų ir kurdų išpuolius prieš sunitų bendruomenes, kurias jie išlaisvina – sunitai išvaromi iš namų, masiškai suiminėjami sunitų vyrai. Nesant visuotinio susitaikymo, taip pat – politinių sprendimų, kurie suteiktų galių sunitams, gali kilti naujas sunitų sukilimas.
10-as karas. Likusi „IS“ prieš visus
„IS“ vis dar kontroliuoja dideles teritorijas Sirijoje ir Irake. Kovos dėl Mosulo ir Rakos kontrolės vos prasidėjo. Jei grupuotės, kurios turėtų dalyvauti mūšiuose, ims kovoti tarpusavyje, tos kovos užsitęs neribotą laiką. O jei ir neužsitęs, likę neišspręsti konfliktai ilgai kels nestabilumą regione. Jei dabartinis karas sukels naujų karų, IS gali ir išlikti.
