Kyjivas iki šiol tyli, kaip ir 2024 metų rugpjūčio pradžioje, kai Ukraina pirmą kartą įsiveržė į šį Rusijos regioną.
Tuo tarpu Rusijos gynybos ministerija pirmadienį pranešė, kad Ukrainos pajėgos „bandė veržtis“ link Bolšesoldatsko rajono, esančio maždaug už 80 km į pietvakarius nuo srities sostinės Kursko. Anot Maskvos, buvo sunaikinti keturi tankai, du pėstininkų kovos tankai, 16 šarvuotų kovos mašinų ir viena išminavimo mašina. Nepriklausomai patikrinti šios informacijos neįmanoma.
Sekmadienio rytą pasklido žinia, jog Kursko srityje prasidėjo naujas Ukrainos puolimas.
Rusijos karo tinklaraštininkai pranešė apie ukrainiečių „konvojus“ ir pasidalijo iš dronų darytais vaizdo įrašais, kuriuose buvo matyti keli ukrainiečių tankai, užfiksuoti apsnigtuose laukuose bei keliuose.
Kai kas minėjo, kad buvo naudojamos itin didelio tikslumo vakarietiškos raketos, tačiau šio fakto nepriklausomai patikrinti taip pat neįmanoma.
Siekis padaryti įspūdį Trumpui?
Tačiau apžvalgininkams Kyjivo puolimas nebuvo netikėtas.
Austrijos karo ekspertas, pulkininkas Markusas Reisneris gruodžio mėnesį DW sakė, kad ukrainiečiai gali surengti tokį puolimą.
Jis teigė, kad „visai prieš pat Donaldui Trumpui perimant JAV prezidento postą“, Ukraina savo sąjungininkams bandys parodyti, kaip svarbu toliau remti jų šalį.
Būtent tai šiuo metu ir stebime, dabar patvirtino M. Reisneris.
Išrinktasis JAV prezidentas D. Trumpas ne kartą skelbė, kad ketina kuo greičiau nutraukti Rusijos karą prieš Ukrainą, tačiau kaip tiksliai tai padarytų, jis nenurodė. Savo rinkimų kampanijos JAV metu jis taip pat abejojo dėl tolesnės paramos Ukrainai.
Tikėtina, kad tikrieji D. Trumpo planai paaiškės tik po to, kai jis sausio 20 dieną pradės eiti JAV prezidento pareigas.
Pasak M. Reisnerio, dar per anksti skelbti ir tai, kad Kurske prasidėjo „tikrasis Ukrainos puolimas“.
„Puolimas reikštų, kad dideli ginkluotųjų pajėgų daliniai vykdo puolimą operatyviniu lygmeniu, kad pasiektų strateginių tikslų“, – sakė M. Reisneris ir pridūrė, kad tai, ką šiuo metu matome, yra pažangesnė kontrataka, kurioje dalyvauja iki trijų brigadų ar jų dalys“.
Tikrasis puolimo tikslas vis dar lieka neaiškus, teigė M. Reisneris, svarstydamas, kad tokia ataka galėjo turėti kelis motyvus.
Pirma, Ukrainos kariuomenė Kursko regione patiria vis didesnį spaudimą ir jau prarado maždaug pusę teritorijos, kurią užėmė prieš penkis mėnesius, sakė jis.
Be to, šiuo metu Ukrainos kontroliuojama, maždaug 500 kvadratinių kilometrų ploto teritorija iš trijų pusių yra supama Rusijos.
Savo ruožtu jis mano, kad naujausias žygis gali būti bandymas „ištrūkti iš šio rato“.
Siurprizų gali būti ir daugiau
Britų žurnalo „The Economist“ karinių reikalų ekspertas Shashankas Joshi nurodo ir kitas galimas priežastis.
„Gali būti, kad norima pristabdyti Rusijos pajėgas, kad jos nebegalėtų tęsti savo pačių puolimo“, – DW sakė Sh. Joshi.
„Viską apsunkina tai, jog tuo pačiu metu Kurske vyksta gana reikšmingas Rusijos puolimas“, – pridūrė jis.
Sh. Joshi taip pat neatmetė, kad ukrainiečių ataka gali tapti derybiniu koziriu per diplomatines derybas, kurios gali įvykti D. Trumpui pradėjus eiti savo pareigas.
„Tačiau tai gali būti ir kas nors kita. Tai gali būti apgaulinga ataka, skirta puolimui kitoje vietoje, ar bandymas atitraukti dėmesį“, – sakė jis DW.
Tokiai nuomonei pritarė ir Markusas Reisneris: „Manau, kad dar išvysime keletą netikėtumų, susijusių su sausio 20 diena.“
„Žvelgiant į Ukrainos šiaurės rytus, akivaizdu, kad frontas iš Rusijos pusės nėra akylai ginamas, – teigė jis. – Yra kelios sritys, kuriose galima veržtis į priekį, kad būtų pasiekta kuo didesnė sėkmė prieš galimas derybas.“
Maža to, M. Reisneris citavo neseniai nuskambėjusius JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno pareiškimus, kurie gali patvirtinti jo žodžius.
Neseniai lankydamasis Seule, aukščiausio rango JAV diplomatas sakė, kad Ukrainos pozicijos Kurske yra „svarbios“, nes gali atlikti vaidmenį ateities derybose.
Ar Ukrainos puolimas rizikingas?
Panašiai kaip ir rugpjūčio mėnesį, kai Ukraina įsiveržė į Kurską, vėl kilo klausimų, ar Kyjivui verta siųsti savo karius į Rusijos teritoriją.
Tai ypač svarbu, turint galvoje, kad šalies rytuose Ukrainos kariuomenė yra priversta atsitraukinėti ir praranda vis daugiau savo žemių. Tai ypač pasakytina apie Donecko srities vakaruose esantį karinį miestą Pokrovską, kuris jau kelis mėnesius yra atsidūręs kovų centre.
Naujas Ukrainos puolimas gali būti rizikingas, tačiau politinė nauda nusveria riziką, sutinka ekspertai.
„Jei Rusija užims šiek tiek daugiau ar visą Pokrovską, ji pasistūmės į vakarus, – DW sakė Sh. Joshi. – Tai yra blogai, bet nebūtinai turės kokybinį skirtumą jėgų pusiausvyrai ir diplomatinėms deryboms.“
Tačiau, jo teigimu, jei Ukraina išlaikys Kurską, artimiausiais mėnesiais tai gali turėti reikšmingos įtakos šio regiono statusui. „Taigi tai apskaičiuota rizika“, – sakė Sh. Joshi.
Be to, prieš D. Trumpui ateinant į valdžią, Ukrainai svarbu „išlikti laikraščių antraštėse“, nes Vakarų parama Ukrainai yra gyvybiškai svarbi, pažymi M. Reisneris.
Tiek Ukrainos, tiek Rusijos pajėgos yra „išretėjusios“, teigė M. Reisneris ir pridūrė, kad jei D. Trumpo spaudimas nesibaigs kovos veiksmų įšaldymu, „vėl gali smogti sekinančio karo drama“.