Priešpriešą sukėlusia kibirkštimi tapo D. Trumpo pareiškimas, nuskambėjęs per antradienį vakare vykusius kandidatų į JAV prezidentus debatus, esą Vokietijai nepavyko pereiti nuo iškastinio kuro ir dabar vokiečiai vėl stato „normalias energijos gamybos jėgaines“.
Ši tezė ypač papiktino Vokietijos užsienio reikalų ministeriją ir ji pasistengė atsakyti neįprastai provokuojančia žinute, kurią paviešino socialiniame tinkle X.
„Patinka jums tai ar ne, bet Vokietijos energetikos sistema veikia visu pajėgumu, o atsinaujinantieji ištekliai sudaro daugiau nei 50 proc., – parašė ministerijos atstovai. – Be to, mes ne statome, o uždarome anglimis kūrenamas ir atomines elektrines. Anglis bus pašalinta iš sistemos ne vėliau kaip iki 2038 metų.“
Darydama aliuziją į jokio pagrindo neturintį D. Trumpo teiginį, kad Ohajuje neteisėti imigrantai minta gyvūnais augintiniais, savo žinutę ministerija papildė pašaipia replika: „P. S. Mes taip pat nevalgome kačių ir šunų.“
Nepaisant pastangų nutildyti kritiką, pademonstruotų D. Trumpo bendražygių, tokių kaip buvęs ambasadorius Vokietijoje Richardas Grenellas, apkaltinęs Berlyną akivaizdžiu kišimusi į rinkimus, Vokietijos kovinis nusiteikimas tik sustiprėjo.
Tinkamai atsakyti į D. Trumpo skleidžiamą dezinformaciją galima tik pasitelkus faktus ir humorą, mano Anna Luhrman, Vokietijos deleguota Europos ministrė.
„Mes, kaip demokratai, nebegalime leisti, kad melagingi pareiškimai liktų nepakomentuoti“, – nurodė ji.
„Mes nustojome naudoti branduolinę energiją ir deginame mažiau anglių nei per laikotarpį nuo 7-ojo dešimtmečio. O mūsų energijos tiekimas yra ir išliks stabilus“, – pridūrė politikė.
JAV šiuo metu vyksta arši kova tarp D. Trumpo ir viceprezidentės Kamalos Harris dėl teisės įžengti į Baltuosius rūmus, o apklausos keliose „svyruojančiose“ valstijose byloja apie ypač artimą konkurenciją, todėl prognozuoti rinkimų rezultatą kol kas labai sunku.
Kaip teigia „Politico“, Vokietijos politikams konfrontacija su D. Trumpu, kuris, kaip žinoma, yra linkęs į pagiežą, – rizikingas žingsnis, galintis skaudžiai atsiliepti, jei lapkritį D. Trumpas vėl būtų išrinktas JAV prezidentu. Turint omenyje, kad Vokietija, mąstydama apie savas gynybines galias, deda viltis į JAV karinį potencialą, kylanti rizika atrodo dar didesnė.
Prezidentavimo kadencijos metu D. Trumpas dažnai užsipuldavo Vokietiją, ypač dėl šalies išlaidų gynybai. D. Trumpas Vokietijos elgesį ne kartą pavadino delinkventiniu ir grasino išvesti iš šalies 12 tūkst. karių.
„Mes nebenorime būti mulkinami“, – kartą pasakė D. Trumpas.
Ketvirtadienį R. Grenellas dar kartą pliekė Vokietijai – pareiškė, kad Užsienio reikalų ministerija melavo kalbėdama apie pasiekimus energetikos srityje, ir perspėjo, kad JAV turi aiškiai suvokti, jog dabartinė Vokietijos vyriausybė bando kištis į rinkimus.