Lapkričio 29 d. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja (JTGA) 138 balsais „už“ priėmė rezoliuciją, kuria buvo pakeistas Palestinos statusas iš „darinio-JT stebėtojo“ į „valstybės-JT stebėtojos“. Simboliška, kad rezoliucija, paaukštinanti Palestinos statusą, buvo priimta tą pačią dieną, kaip ir kita JTGA rezoliucija, lygiai prieš 65 metus numačiusi sukurti Palestinos teritorijoje žydų ir arabų valstybes.
Rezoliucija 67/19: esmės nekeičiantis pokytis
Palestinos prezidentas Mahmoudas Abbasas, grįždamas iš JTGA, susirinkusiems Vakarų Kranto Ramallah miesto gyventojams pareiškė, kad „pagaliau turime valstybę“. M.Abbasas taip pat pabrėžė, kad po to, kai tarptautinė bendruomenė tarė „taip“ nepriklausomai Palestinai, kitas žingsnis – suvienyti palestiniečių tautą, susigrąžinant „Hamas“ užgrobtą Gazos ruožą ir Izraelio okupuotas teritorijas.
JTGA rezoliucija Nr. 67/19 vadinama „istorine“. Tačiau ar ji iš esmės kažką keičia daugiau nei pusšimtį metų trunkančiame Izraelio-Palestinos konflikte? Praktinė rezoliucijos reikšmė nėra labai svari. Palestinai buvo paliktas stebėtojos statusas, o tai reiškia, kad JT sprendimų priėmime (balsavimuose) ji dalyvauti negalės. Beje, verta prisiminti, kad praėjusiais metais Palestina kreipėsi į JT dėl pilnateisės narystės, tačiau tokiu atveju būtų prireikę JT Saugumo tarybos pritarimo (stebėtojo statusui gauti pakanka JTGA paprastosios daugumos), taigi dėl veto teisę turinčios JAV pasipriešinimo balsavimo nuspręsta atsisakyti.
Be to, svarbu pabrėžti, kad JT kolektyvinio pripažinimo nesuteikia, nesvarbu, ar balsuojama dėl stebėtojo, ar dėl nario statuso. Kolektyvinio pripažinimo nesuteikia ir jokia kita tarptautinė organizacija. Vienintelė tarptautinė organizacija, suteikdavusi kolektyvinį pripažinimą, buvo tarpukariu veikusi Tautų lyga – JT pirmtakė.
Tuo tarpu šiandien valstybės pripažinimas vyksta išskirtinai dvišaliu pagrindu. Šiame kontekste M.Abbaso pareiškimas, kad „pagaliau turime valstybę“, nėra logiškas – 1988 m. nepriklausomybę deklaravusią Palestiną yra pripažinusios 132 valstybės. Palyginimui – iki šiandien Kosovą pripažinusios yra 98 valstybės.
Taikos derybos stumiamos į aklavietę
Nors Palestinos netiesioginis pripažinimas sulaukė plataus palaikymo didžiausioje tarptautinėje organizacijoje, JAV tokį žingsnį pavadino žalingu taikos deryboms. Be to, ir ekspertai nuogąstauja, kad JTGA rezoliucijos priėmimas gali dar labiau užvilkinti ir taip merdinčias taikos derybas.
Nerimą tarptautinei bendruomenei kelia ir tai, kad Palestinos statuso pakeitimas paskatino Izraelį imtis aršių atsakomųjų veiksmų. Jau kitą dieną po „istorine“ vadinamos JTGA rezoliucijos priėmimo, Izraelis patvirtino 3 tūkst. naujų namų statybas Rytų Jeruzalėje ir kitose okupuoto Vakarų kranto dalyse.
Šis žingsnis sulaukė Palestinos protesto – Palestinos administracijos atstovų teigimu, tokie Izraelio veiksmai, kartu su nenutrūkstamais okupuotų teritorijų gyventojų teisių pažeidinėjimais, nepalieka Palestinai kitos išeities, kaip tik kreiptis į Tarptautinį baudžiamąjį teismą. Palestina dar 2009 m. bandė prisijungti prie Romos statuto, tačiau Tarptautinis baudžiamasis teismas suabejojo Palestinos kaip valstybės statusu. JTGA rezoliucija galėtų atverti Palestinai kelią tapti Romos statuto šalimi, visgi kokios būtų Palestinos galimybės iškelti ieškinį nusikaltimais žmoniškumui įtariamiems Izraelio pareigūnams, yra neaišku, nes Izraelis nėra Romos statuto šalis, o Palestinos valstybės sienos išlieka derybų objektu.
Tel Avivas neišvengė ir Europos kritikos – Izraelio ambasadoriai Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Švedijoje buvo iškviesti pasiaiškinti dėl kontroversiškų statybų planų. JAV taip pat kritikavo Izraelio sprendimą statyti namus žydų naujakuriams Rytų Jeruzalėje ir Vakarų Krante, o valstybės sekretorė Hillary Clinton tai pavadino stabdžiu taikai. O JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas Izraelio sprendimą dėl didžiulio masto statybų Rytų Jeruzalėje ir Vakarų krante pavadino fatališku smūgiu taikos pastangoms. Pasak jo, tokios statybos pagal tarptautinę teisę būtų nelegalios ir ypač kelia susirūpinimą dėl to, kad atkirstų Rytų Jeruzalę nuo likusio Vakarų kranto. JT vadovas paragino abi konflikto puses susilaikyti nuo provokacinių veiksmų ir kuo greičiau grįžti prie derybų stalo.
Gruodžio 2 d., sekmadienį, Izraelis pareiškė, kad šį mėnesį Palestinos vardu surinktų 120 mln. JAV dolerių mokesčių pervesti neketina. Kada bus pervestos šios lėšos ir ar išvis ketina atnaujinti pervedimus, Izraelis nepatikslino. Izraelis kas mėnesį Palestinos vardu surenka per 100 mln. JAV dolerių mokesčių ir perveda juos Palestinai. Iš šių lėšų išlaikoma Palestinos administracija ir apmokami įsiskolinimai Izraelio kompanijai už Palestinai tiekiamą elektros energiją.
Priėmus JTGA rezoliuciją, Vatikanas, kuris irgi turi valstybės-stebėtojos statusą JT, pasveikino tarptautinės bendruomenės norą suteikti daugiau teisių Palestinai, tačiau tuo pat metu pabrėžė, kad Palestinos statuso pakeitimas pats savaime neišsprendžia regione egzistuojančių problemų – jos gali būti išspręstos tik abiem konflikto šalims – Izraeliui ir Palestinai – įsipareigojus siekti taikos ir stabilumo, laikantis teisingumo ir pagarbos teisėtiems siekiams principų.
Lietuva remia dviejų valstybių koegzistavimą
Visgi yra vilties, kad minėta JTGA rezoliucija paspartins taikos procesą tarp Izraelio ir Palestinos. Platus tarptautinis rezoliucijos palaikymas rodo paramą Palestinos valstybingumo siekiui, kurio Izraelis negali ignoruoti. Kaip interviu „Žinių radijui“ sakė Lietuvos ambasadorius Izraelyje Darius Degutis, taikus Izraelio ir nepriklausomos Palestinos valstybės sugyvenimas yra įmanomas. Pasak jo, viskas priklausys nuo to, kaip bus sprendžiami konkretūs klausimai, dėl kurių šalys derasi – sienų nustatymas, palestiniečių pabėgėlių statusas, Jeruzalės miesto statusas. Jei šie klausimai bus išspręsti, taikos galimybė – labai reali. Be abejonės, nereikia pamiršti ir Izraeliui prioriteto – jo saugumo užtikrinimo. Be to, anot D.Degučio, reikšminga yra tai, kad šiuo atveju Izraelis neveikė pagal „akis už akį“ principą – prieš dvi savaites palestiniečių ekstremistams Tel Avive susprogdinus autobusą, Izraelis nesiėmė jokių atsakomųjų smurtinių veiksmų.
Laikinai ministro pirmininko pareigas einantis Andrius Kubilius, komentuodamas Lietuvos sprendimą susilaikyti balsuojant JTGA dėl rezoliucijos Nr. 67/19 (susilaikė dauguma ES valstybių), pabrėžė, kad šiame konflikte Izraelio negalima laikyti agresoriumi, nes per pastaruosius 60 m. jam irgi ne kartą teko kovoti su daug didesnėmis arabų valstybėmis, siekiančiomis sunaikinti Izraelio valstybingumą. Pasak A.Kubiliaus, Lietuva remia „dviejų valstybių“ iniciatyvą – Izraelio ir Palestinos valstybės turi koegzistuoti. Tačiau tam, pasak premjero, reikia nuoseklių derybų.
Balsavimas JTGA:
Susilaikė: Albanija, Andora, Australija, Bahamos, Barbadosas, Bosnija ir Hercegovina, Bulgarija, Kamerūnas, Kolumbija, Kroatija, Kongo DR, Estija, Fidžis, Vokietija, Gvatemala, Haitis, Vengrija, Latvija, Lietuva, Malavis, Monakas, Mongolija, Juodkalnija, Nyderlandai, Papua ir Naujoji Gvinėja, Paragvajus, Lenkija, Pietų Korėja, Moldova, Rumunija, Ruanda, Samoa, San Marinas, Singapūras, Slovakija, Slovėnija, Makedonija, Togas, Tonga, Jungtinė Karalystė, Vanuatu.