Pasak jų, būtina imtis veiksmų branduoliniam saugumui visame pasaulyje užtikrinti, nes kyla grėsmė, kad „Islamo valstybė“ gali panaudoti branduolinį ginklą, skelbia telegraph.co.uk.
Košmariškas branduolinio išpuolio scenarijus iškilo tada, kai praėjus dviem dienoms po Briuselyje įvykdytų teroro išpuolių buvo nužudytas apsaugininkas, dirbęs Belgijos branduolinės medicinos mokslinių tyrimų centre.
Taip pat paaiškėjo, kad buvęs Belgijos atominės elektrinės darbuotojas Ilyassas Boughalabas 2012 metais lankėsi Sirijoje. Negana to, Belgijos policija pernai lapkritį vieno gerai žinomo džihadisto namuose aptiko vaizdo stebėjimo įrašą, kuriame užfiksuotas žymus belgų branduolinis mokslininkas.
„Islamo valstybės“ iškilimas aiškiai kelia branduolinio terorizmo pavojų, – rašo ataskaitos autoriai. – „Islamo valstybės“ galimybės yra realios. Jeigu grupuotė imtųsi branduolinių ginklų, ji turėtų daugiau pinigų, kontroliuotų daugiau teritorijų ir žmonių, ir turėtų didesnę galimybę verbuoti ekspertus visame pasaulyje, nei „Qaeda“ pačiais geriausiai savo laikais“.
Harvardo Belfer centro ataskaita pavadinimu „Branduolinio terorizmo užkardymas“ buvo išleista prieš 2016 metų Branduolinio saugumo viršūnių susitikimą, kuris kovo 31 ir balandžio 1 dienomis vyko Vašingtone.
Ataskaitoje apibrėžiami trijų tipų išpuoliai. Pats žiauriausias, nors ir sunkiausiai įvykdomas, būtų tikros branduolinės bombos – gautos iš kokios nors valstybės rezervo ar pasigamintos iš pavogtų branduolinių medžiagų – susprogdinimas.
„Net nesudėtingos teroristinės branduolinės bombos sprogimo pasekmės būtų skaudžios, šiuolaikinio miesto širdis būtų paversta rusenančiais radioaktyviais griuvėsiais, o visame pasaulyje nuaidėtų ekonominiai ir politiniai pakartotiniai smūgiai“, – teigia ataskaitos autoriai.
Lengviau įgyvendinama diversija branduolinės energetikos objekte, kas sukeltų didelį radioaktyvumo nutekėjimą. Tokio išpuolio poveikis priklausytų tik nuo išpuolio stiprumo.
Nešvari bomba būtų teroristams lengviausiai įvykdomas išpuolis. Ji „gali nieko nenužudyti – bent jau artimiausiu metu – tačiau galėtų pareikalauti milijardų dolerių ekonomikos sutrikdymo ir išvalymo išlaidoms padengti“.
Ataskaitoje perspėjama, kad branduolinių objektų operatoriai ir branduolinių ginklų bei radioaktyvių medžiagų vežėjai turi imtis veiksmų stiprindami saugumą.
Pernai sausį Rusija nutraukė dvejus dešimtmečius trukusį bendradarbiavimą su Amerika, kuriuo buvo siekiama apsaugoti Kremliaus branduolinius objektus ir didžiausias pasaulyje ginklams tinkamo urano atsargas.
Mokslininkai perspėjo, kad šių šalių, turinčių branduolinių atsargų, vyriausybės privalo peržiūrėti savo saugumo praktikas bei sustiprinti bendradarbiavimą tarpusavyje ir su tarptautinėmis organizacijomis, tokiomis kaip Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA).
Štai šaltiniai Didžiosios Britanijos vyriausybėje teigia, kad šalis investuos 10 milijonų svarų (12,7 milijono eurų) į tai, kad būtų užtikrintas branduolinių medžiagų laikymo užsienyje saugumas.