Kaip teigia ekspertai, skelbia UNIAN, ukrainiečiams teko trauktis, nes buvo sugriauti visi tiltai per kanalą, skiriantį Časiv Jaro centrą nuo supančio rajono. Dabar Ukrainos gynybos linija eina vakariniu kanalo krantu. Ši dešimties metrų pločio teritorija labai svarbi Rusijos kariuomenei, kuriai iki tol spręsti tokių taktinių užduočių nesisekė. Kaip „Le Monde“ telefonu sakė bepiločių dalinio vadas Oleksandras, „Manau, kad galėsime šią teritoriją išlaikyti labai ilgai, nes neįsivaizduoju, kaip jie kirstų kanalą, nebent užtvindytų saviškių lavonais“.
Vadovybės klaida
Publikacijoje pabrėžiama, kad pastarosiomis savaitėmis rusai aktyviai atakuoja Donbasą ir sparčiai skverbiasi gilyn, nors seniau tempas buvo žymiai lėtesnis.
„Dėl to kalta apmaudi mūsų karinės vadovybės klaida, ji davė nurodymą vienu metu ir be jokio koordinavimo ten rotuotis dviem brigadoms. Tada priešas, stebėjęs situaciją žvalgybos dronais, pasinaudojo suirute ir užėmė kelias pozicijas“, – paaiškino Ukrainos karo analitikas Oleksandras Kovalenka.
Kitas ekspertas Jevgenijus Dikis pabrėžia, kad nesėkmė prie Časiv Jaro buvo prognozuojama, nes kanalo rajonas buvo praktiškai sulygintas su žeme. Jam asmeniškai didesnį nerimą kelia tai, kas įvyko prie Torecko: „Proveržis prie Torencko gali rusams sudaryti palankias sąlygas atakuoti pietinį Časiv Jaro flangą, o tai labai apsunkintų gynybą“.
Esminės Ukrainos ginkluotųjų pajėgų problemos
Straipsnio autoriai pažymi, kad Ukrainos pajėgų negalėjimą sustabdyti rusų puolimo Donbase galima paaiškinti jėgų asimetrija. Rusijos kontingentas net kelis kartus didesnis nei ukrainiečių, be to, rusų ugnies galia žymiai pražūtingesnė. Situacijos kol kas negelbėja Ukrainą pasiekianti Vakarų karinė parama.
„Rusija dominuoja tiek ore, tiek artilerijos klausimu. Taktiniai jų lėktuvai smūgiuoja pagrindine puolimo jėga – valdomomis aviacijos bombomis... Šaudo ir termobarinėmis raketomis. Liūdniausia, kad apšaudo mus iš tolimosios artilerijos, kurią mes matome, bet negalime pasiekti. Mums reikia F-16 ir zenitinių sistemų, ir kuo greičiau, nes kitaip situacijos nepakeisime“, – teigia kalbintas Ukrainos karys iš vadavietės Torecke Maksimas.
Jo teigimu, šio metu priešas, neturintis šarvuotos technikos, puola pėstininkais, naudojama taktika, dar vadinama „infiltracija“. Jos esmė – maždaug 15 metrų atstumu vienas nuo kito judantys kariai ar grupės. Taip norima priversti ukrainiečius naudoti daug artilerijos, bet praktiškai nepasiekti jokio rezultato: „Jei Vakarai liausis mus rėmę, prapulsime“.