Šokas, pasimetimas ir nusivylimas geriausiai apibūdintų nuotaikas, kurias transliavo politikos komentatoriai paryčiais. Šokas dėl iki šiol beprecedenčio užgauliojimų ir įžūlių pertraukimų lavinos ir nusivylimas tuo, kuo virto turtingiausios pasaulio demokratijos politinis diskursas.
Lūkesčiai buvo išties dideli. Donaldui Trumpui tai buvo puiki galimybė užvažiuoti savo oponentui, kuris daugelio apklausų duomenimis jį lenkia tiek nacionaliniu lygiu, tiek kritinėse svyruojančiose valstijoje (nors čia persvara gerokai mažesnė). Joe Bidenas turėjo progą užtvirtinti savo lyderio statusą. Kas iš viso to išėjo? Iš esmės – nieko.
Bet koks politinis diskursas apie realias problemas kaip mat buvo paskandintas užgauliojimų ir nutraukinėjimų cunamio, o debatų vedėjas, konservatyvus kanalo „Fox News“ žurnalistas Chrissas Wallace'as atrodė bejėgis suvaldyti situaciją. Tačiau sunku būtų jį kaltinti nesistengus to padaryti ir vargu ar kas nors kitas būtų buvęs pajėgus sutramdyti nesibaigiantį užgauliojimų krioklį. Tiesa, abu kandidatai pertraukinėjo vienas kitą ir replikavo nesidrovėdami vogti oponento laiką, tačiau Donaldas Trumpas šiuo aspektu gerokai pranoko savo varžovą.
„Kadangi buvo labai daug kalbėjimo vieno kandidato kitam kalbant, tokio foninio triukšmo, turinio debatuose tikrai nebuvo daug ir šiuo atveju sunku būtų pasakyti, kad kažkuris kandidatas išsiskyrė. Turbūt jokių didelių pergalių ar pralaimėjimų niekam priskirti neišeitų ir dabartiniame kontekste, kai apklausos rodo, kad gana stabilų pranašumą pastaruosius pusę metų turi Joe Bidenas, tai matyt jam tai yra visai palanki tendencija“, – „Delfi“ sakė politologas Linas Kojala.
Panašios nuostatos laikėsi ir komunikacijos specialistas, „FABULA Hill + Knowlton“ vadovas Mykolas Katkus. „Įspūdis pats blogiausias. Kaip čia pasakius, geresnių debatų kartais galima surasti šeimos pobūvyje, kur susiginčyja du pensininkai. Pagrindinis pastebėjimas turbūt yra tas, kad jei prieš debatus buvo svarstoma, kokie buvo pagrindiniai kandidatų uždaviniai, tai pono Trumpo uždaviniai nebuvo pasiekti. Einant į rinkimų kampaniją, kur jis turi silpnumo ir ko buvo plačiai tikimasi, tai kad jis bandys permesti visus debatus ant pono Bideno, akcentuos savo stiprumus ekonomikoje ir bandys apeliuoti į nuo jo šiek tiek nusigręžusius per pandemiją priemiesčių gyventojus, viduriniosios arba aukštesnės klasės pasiturinčius gyventojus, apeliuos į „Rust Belt“ (Rūdžių juosta – angl.) rinkėjus, kas buvo praėjusių rinkimų Trumpo pergalės priežastis. Tai tų temų paliesta tarsi nebuvo, ponas Bidenas irgi nelabai turėjo progos ką pasakyti. Vietoje to mes turėjome tokį labai chaotišką reginį, kuriame ponas Trumpas pradėjo nuolat kalbėti per moderatorių, susipyko su moderatoriumi, susipyko su Bidenu“, – sakė ekspertas.
include("/www/htdocs/delfi/media/jav-rinkimai/block.php"); ?>
Patys debatai prasidėjo nuo Aukščiausiojo Teismo užpildymo klausimo, kuris itin įelektrino ir taip įtemptą politinę atmosferą virš Kapitolijaus kalvos. Mirus liberalių pažiūrų teisėjai D. Trumpas pažadėjo, ir, panašu, įgyvendins savo tikslą paskirti dar vieną konservatyvų teisėją ir taip užtvirtins konservatorių dominavimą svarbiausiame teisme keletui dešimtmečių į priekį.
„Buvo epizodas, kuriame Bidenas tarsi nutylėjo savo poziciją, ar jis palaikytų tokius svarstymus, kad Aukščiausiojo Teismo teisėjų skaičius galėtų būti didinamas, kuriame dominuoja konservatoriai. Yra balsų demokratų partijoje, kurie sako, kad reikėtų išplėsti skaičių. Tai Bidenas tiesiogiai neatsakė, ar jis sutiktų tą daryti, nors anksčiau yra minėjęs, kad tarsi neplanuotų keisti tos nusistovėjusios praktikos. Na buvo tokių epizodų, bet jų buvo tiek mažai, kad viską nustelbė ta tokia priešprieša ir triukšmas“, – sakė L. Kojala. Respublikonams sulaužius savo pačių precedentą atsisakyti patvirtinti teisėją paskutiniais prezidento kadencijos metais kai kurie demokratai pagrasino, kad tokiu atveju, jei J. Bidenas laimės rinkimus, o partija perims Senato kontrolę (reiktų perimti keturis mandatus), partija praplės teismo kvorumą. Teisėjų skaičius neįrašytas į konstituciją, o jų skaičius jau buvo padidintas praeityje.
Tačiau politinė diskusija buvo pasmaugta net neprasidėjusi, o po virtinės nutrauktų pasisakymų J. Bidenas jau 14-tą minutę pakrikštijo oponentą „klounu“. Dar po keletos minučių J. Bidenas netekęs kantrybės paragino konkurentą tiesiog „užsičiaupti“.
Ilgametis „Fox News“ kanalo veidas bandė nukreipti diskusiją į sveikatos apsaugos klausimų teritoriją, bet čia aistros tik dar labiau įsisiūbavo. Bidenas apkaltino Trumpą bandant panaikinti buvusio prezidento Baracko Obamos išplėstą prieigą prie sveikatos apsaugos nepasiturintiems amerikiečiams nepasiūlant jokios kitos alternatyvos. D. Trumpas pastarąjį tuoj pat užsipuolė, o moderatoriui pabandžius jį pataisyti užsipuolė ir šį, sakydamas, kad ketina atpiginti vaistus ir padaryti, kad „insulinas būtų pigus, kaip vanduo“. Kaip tai bus padaryta – neaišku, nes D. Trumpo įvardintas vykdantysis įsakas (Executive order – angl.) leidžia nebent skirtingai interpretuoti esamas taisykles, bet ne suteikti finansavimo atskiroms programoms. Biudžeto reikalai konstituciškai yra tvarkomi tik Kongreso, o Kongrese jokiu konkrečiu sveikatos apsaugos planu net nekvepia.
Debatuose subliuško ir vienas pagrindinių D. Trumpo argumentų prieš J. Bideną, neva šis yra per daug pasenęs ir nebepajėgus rišliai dėlioti mintis. „Aš manau, debatų neįmanoma laimėti, bet juos galima nebent pralaimėti. Tai yra padaryti kokią nors vieną šiurkščią klaidą, arba kelias klaidas, kurios vėliau taps žiniasklaidoje aptariamos. Tai tikrai būtų didelis smūgis Bidenui, jeigu ta klaida tarsi būtų patvirtinusi Trumpo kritines frazes apie jį. Kadangi tokio epizodo tikrai nebuvo, tai aš manau, kad Bidenas išeis iš debatų nenusivylęs rezultatu, bet greičiau nusivylęs pačiu procesu, kaip nusivylę yra daugelis jį stebėjusių“, – įžvalgomis dalinosi L. Kojala.
Jam antrino ir M. Katkus, sakydamas kad D. Trumpas pralošė lūkesčių ir realybės akistatoje. „Ponui Bidenui pagrindinis keliamas uždavinys buvo tas, kad jis pirmauja dabar rinkimuose pagal apklausas, tai pagrindinis uždavinys buvo, kad jis neatrodytų pavargęs, senas. Tai, ką Donaldas Trumpas nuolatos jam prikaišiodavo. Tai taip jis neatrodė. Jis atrodė pakankamai kovingai, pakankamai energingai. O vertinti, kas ten ką pasakė, arba kas ką išvadino durnium arba klounu tai būtų nelabai prasminga“, – sakė ekspertas.
„Lūkesčių žaidimą Trumpas čia tikrai pralaimėjo, nes jis visą laiką sakė, kad bus „Sleepy Joe“, o „Sleepy Joe“ yra pradingęs. Nepaisant to, kad Trumpo remėjai „Fox News“ kanale Sean Hannity ir Jannine Pirro bandė sakyti, kad labai be energijos buvo Bidenas, bet atvirai sakant, taip neatrodė. Jis atrodė pakankamai normaliai, – kalbėjo M. Katkus, – Ir čia net prieš pat debatus kai kurie respublikonai pradėjo sakyti, kad tas lūkesčių kėlimas apie Bideną buvo neteisingas, nes Bidenas per savo karjerą yra įrodęs, ypatingai 2012 metų debatuose su Paulu Ryanu, kad jis yra pakankamai stiprus ir sudėtingas debatuotojas“.
Sunku reziumuoti visą spektaklį, kurį išvydo JAV rinkėjai, tačiau akivaizdu, kad šou šiuo atveju pranoko bet kokį turinį. Nė vienas kandidatas nepristatė naujų ar negirdėtų idėjų ir nepateikė efektyvių atakų prieš savo oponentą. Būtų be galo drąsu teigti, kad šie debatai galėtų įtikinti kurios nors pusės remėjus apsigalvoti.
L. Kojala išskyrė epizodą, kuomet D. Trumpas užsipuolė J. Bideno verslo sandorius su Ukrainos ir Kinijos kompanijoms, kas akivaizdžiai išprovokavo emocingą buvusio viceprezidento reakciją. „Tikrai buvo tas epizodas apie šeimą, kai akivaizdu buvo, kuomet palietus Bideno šeimos aspektą jo emocijos tikrai ėmė virti, reakcija buvo tikrai tokia asmeniška į Trumpo pareiškimus. Tai tas visai įstrigo, – kalbėjo pašnekovas, – Na buvo tokių epizodų, bet jų buvo tiek mažai, kad viską nustelbė ta tokia priešprieša ir triukšmas“.
J. Bidenui pavyko išvengti nusišnekėjimų ar akivaizdžių paslydimų. Buvo keletas momentų, kuomet Bidenas sušveplavo ir neaiškiai ištarė žodžius, vienu momentu pasakė, kad dabar jis yra partija, o ne kad jis dabar atstovauja partiją. Bet šie paslydimai buvo pakankamai nežymūs ir neatrodė, kad J. Bidenui būtų sudėtinga išreikšti savo mintis, kuomet jų neperrėkė oponentas.
D. Trumpui savo ruožtu sunkiai sekėsi lipdyti „radikalo“ J. Bideno etiketę. Nuo pat rinkimų kampanijos pradžios jis nuolat stengiasi vaizduoti J. Bideną kaip suradikalėjusį marksistą, tačiau šie palyginimai itin sunkiai limpa prie demokratų kandidato, o kai kurie D. Trumpo mėginimai atrodė kiek padrikai. Vienu metu bandyta kaltinti J. Bideną esant labai silpnu kandidatu teisėsaugos klausimas – neva jam valdant įsigalės smurtas ir nusikalstamumas, o šis bus nepajėgus nieko padaryti. Tačiau vos po keletos minučių D. Trumpas jau užsipuolė J. Bideną už šio vaidmenį 1994 metais rašant JAV kriminalinį kodeksą, kuris drakoniškai traktavo net pačius smulkiausius pažeidimus, kaip kad kalėjimas už marihuanos suktinę ir dėl kurio J. Bidenas dažnai sulaukia puolimo iš kairės.
„D. Trumpui čia buvo didžiulė dovana „Black lives matter“ piketai ir daug radikalų, kurie prie jų prisijungė ir visokei mašinų deginimai. Be abejo, ne viskas mums čia Europoje atrodo taip, kaip iš tiesų yra Amerikoje. Nes 67 proc. apklaustųjų visgi pasakė, kad pagrindinė problema buvo Floydo nužudymas, o ne po to sekusios demonstracijos. Bet faktas tas, kad tas „Law and Order“ kandidatas, tas saugumo kandidatas, kuris sako, kad jei aš pralaimėsiu, tai pas jus ateis gaujos alkanų kitataučių arba kitos rasės žmonių, kurie pradės daužyti jūsų langus, tai tas tikrai Trumpą stumia į priekį. Tai po tų protestų ne visur, bet kai kuriose valstijose jis gavo pliusą. Ir jis aišku bando rodyti Bideną, kaip radikalios kairės radikalų įkaitu paimtą pensininką, kuris nelabai supranta, ką daro, o iš tikrųjų viską neva valdys Kamala Harris, kuri, šiaip, irgi nėra tokia jau radikalė, kaip piešiama. Toli gražu. Matosi, kad Bidenas nėra kairysis radikalas, tas faktas akivaizdžiai matosi ir labai sunku taip nupiešti žmogų. Kaip čia pasakius, prvardės kimba tada, kai jos kimba. Tai tas, kad jis neva suvargęs pensininkas tai buvo rimta problema, o kad jis nėra radikalas, tai tereikia jį pamatyti, pažiūrėti jo karjerą, balsavimo rezultatus ir nepanašu, kad taip būtų. Tai aš nemanau, kad tai labai stipriai prilipo. Net jeigu jis būtų tai labai artikuliuotai pasakęs, tai vis tiek labai sunku yra kalbėti, kad Bidenas yra radikalas, kai jis toks nėra“, – sakė M. Katkus.
Šių debatų ūžesys buvo toks kurtinantis, kad demokratų gretose netgi kilo abejonių, ar išvis verta dalyvauti likusiuose dviejuose. Viską reziumuojant, nelaimėjo nei D. Trumpas, nei J. Bidenas, o pralaimėjo patys debatai.