Nors tai buvo toli gražu ne pirmas kartas, kai Federalinė saugumo tarnyba (FST) pareiškė užkirtusi kelią teroristiniam išpuoliui, šis pranešimas buvo neįprastas tuo, kad jame buvo pripažinta, iš kur gauta neoficiali informacija: iš Jungtinių Valstijų.
Kremlius netgi pažymėjo, kad prezidentas Vladimiras Putinas, pats buvęs KGB karininkas, asmeniškai padėkojo tuometiniam JAV prezidentui Donaldui Trumpui. Po mėnesio visi trijų pagrindinių Rusijos žvalgybos ir šnipinėjimo agentūrų direktoriai atvyko į Vašingtoną – o tai išties labai neįprasta.
Panašus dalykas įvyko vos po dvejų metų.
Tai galėjo byloti apie aukštą JAV ir Rusijos dalijimosi žvalgybos informacija lygį.
Kovo pradžioje Rusijos žvalgybos agentūroms buvo perduotas įspėjimas apie „neišvengiamą“ teroristinį sąmokslą. JAV ambasada taip pat paviešino perspėjimą Amerikos piliečiams. Įspėjimas, kurį pasigavo ir kitos ambasados, akivaizdžiai įsiutino Kremlių.
Kovo 19 d. susitikime su saugumo pareigūnais V. Putinas patvirtino, kad Rusija gavo žvalgybos informaciją, – bet atmetė ją kaip „atvirą propagandą“ ir „šantažą“, kuriuo siekiama „įbauginti ir destabilizuoti mūsų visuomenę“.
Po trijų dienų daugiau kaip 140 žmonių žuvo Maskvos pakraštyje esančioje prabangioje koncertų salėje „Crocus City Hall“, kai ginkluoti užpuolikai pradėjo šaudyti į koncerto lankytojus ir vėliau padegė salę. Tai buvo kruviniausias teroristinis išpuolis Rusijoje per pastaruosius du dešimtmečius.
Kai kurių buvusių JAV žvalgybos pareigūnų nuomone, kaltė dėl prasto bendradarbiavimo tenka Maskvai: Rusijos saugumo tarnybos dalijimąsi žvalgybos informacija visų pirma vertina kaip galimybę gauti strateginės ir politinės naudos, teigia jie.
Rusijos saugumo tarnybos yra „labai grobuoniškos. Jos nesuinteresuotos bendradarbiauti, o naudojasi tokiais ryšiais tik tam, kad sukauptų tikslinės informacijos ir persekiotų“, sakė Douglasas Londonas, į pensiją išėjęs aukšto rango CŽA operacijų pareigūnas, dalyvavęs 2017 m. gruodžio mėnesį vykusiuose informacijos mainuose. „Tokia yra jų įsitikinimų, jų verslo prigimtis.“
Rusijos tarnybos mieliau siektų JAV žvalgybos pagalbos, kiek tai susiję su Vakaruose gyvenančiais Kremliaus oponentais, kuriuos vadina teroristais ar nusikaltėliais, sakė jis.
„Klaidinga“ vertinti sėkmę sprendžiant Sankt Peterburgo incidentą kaip žvalgybos tarnybų santykių būklės rodiklį, teigė jis RFE/RL.
„Kasdienis bendradarbiavimas niekada nebuvo tinkamas ir niekada nepagerėjo. Ir kaskart kai JAV administracija sakydavo, kad [bendradarbiavimo trūkumas] „nėra priimtinas“, „mes turėtume stengtis labiau“, kildavo tikra audra“, – sakė docentas D. Londonas, šiuo metu dirbantis Džordžtauno universitete Vašingtone.
Įtarimai, blogos nuojautos, abejonės ir seni įpročiai
Subyrėjus Sovietų Sąjungai, kai Maskva ir Vašingtonas siekė užkasti Šaltojo karo kirvį, abi pusės stengėsi rasti būdų, kaip dalytis žvalgybos informacija įvairiose srityse: terorizmo, prekybos narkotikais ir žmonėmis, kibernetinių nusikaltimų ir kitos nelegalios veiklos.
Šios pastangos suintensyvėjo po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristinių išpuolių prieš Jungtines Valstijas. V. Putinas tapo pirmuoju vadovu, paskambinusiu į Baltuosius rūmus ir pasiūliusiu Rusijos pagalbą, Jungtinių Valstijų žodžiais, „pasauliniame kare su terorizmu“.
Tačiau kai kuriems Rusijos pareigūnams ir karininkams, ypač „kieto kumščio“ saugumo ir kariuomenės atstovams, buvo sunku atsisakyti senų įpročių. Tai pasakytina ir apie V. Putiną, šešiolika metų dirbusį KGB ir vadovavusį Federalinei saugumo tarnybai ir vėliau tapusį prezidentu. O ypač, kai tai susiję su islamo ekstremistais. Kremliaus griežto kurso šalininkams karas Čečėnijoje, kur dešimtajame dešimtmetyje įsitvirtino islamo radikalai iš Artimųjų Rytų, buvo atskaitos taškas.
Kremlių erzino tas faktas, kad kai kurie Čečėnijos politiniai lyderiai ir net sukilėliai ieškojo prieglobsčio Jungtinėse Valstijose ir Europoje. Maskva juos laikė teroristais. Vašingtonas – nebuvo toks kategoriškas.
Pirmajame šio šimtmečio dešimtmetyje Rusija patyrė seriją teroristinių atakų ir savižudžių sprogdintojų išpuolių. Kruviniausias iš jų įvyko 2004 m. rugsėjį, kai čečėnų ir ingušų užpuolikai užėmė pradinę mokyklą pietiniame Beslano mieste ir beveik tris dienas įkaitais laikė daugiau kaip 1 100 žmonių, kol aklavietė baigėsi nepavykusiu bandymu juos išgelbėti. Žuvo daugiau kaip 330 žmonių, dauguma jų – vaikai.
Iki kovo 22 d. išpuolio „Crocus City Hall“ koncertų salėje tai buvo daugiausia aukų pareikalavęs teroristinis išpuolis per visą V. Putino prezidentavimo laikotarpį, – o V. Putinas leido suprasti, kad dėl to iš dalies kalti Vakarai.
Praėjus dešimtmečiui po Beslano įvykių, JAV žvalgybos pareigūnai skundėsi dėl nepakankamo bendradarbiavimo su Rusijos kolegomis rengiantis 2014 m. Sočio olimpinėms žaidynėms. Vėliau Maskva pripažino JAV ir kitų Vakarų šalių pagalbą užkertant kelią išpuoliams.
Vienas teigiamas momentas: 2011 metais FST pranešė FTB ir CŽA apie Tamerlaną Carnajevą, čečėnų kilmės vyrą, kuris kartu su broliu Džocharu ir kitais šeimos nariais pirmajame šio amžiaus dešimtmetyje gavo prieglobstį Jungtinėse Valstijose. FST perspėjo, kad T. Carnajevas priėmė radikalųjį islamizmą, ir baiminosi, kad jis planuoja grįžti į Rusiją ir prisijungti prie teroristų grupuotės.
Po dvejų metų Tamerlanas ir Džocharas per Bostono maratoną susprogdino dvi savadarbes bombas, per išpuolį žuvo trys žmonės ir 281 buvo sužeistas. Tris mėnesius trukęs FTB patikrinimas, kurį inicijavo Rusijos tyrėjai, neatskleidė jokių sąsajų su terorizmu.
Teisingumo departamento generalinio inspektoriaus ataskaitoje nustatyta trūkumų, susijusių su tuo, kaip JAV agentūros tvarkė Rusijos informaciją, tačiau taip pat nurodyta, kad FST nesureagavo į amerikiečių prašymą imtis tolesnių veiksmų.
FST anksčiau reguliariai bendradarbiavo su FTB kolegomis kibernetinių nusikaltimų klausimais. Bendradarbiavimas nutrūko 2016 metais, kai FST kibernetinio padalinio pareigūnai buvo suimti ir apkaltinti valstybės išdavyste. Rusijos žiniasklaidai nutekinta informacija leido manyti, kad į FST pareigūnus nusitaikyta dėl bendradarbiavimo su JAV pareigūnais, o tyrimą galėjo organizuoti konkuruojanti žvalgybos agentūra.
„Protu nesuvokiamas“ elgesys
JAV ir Rusijos žvalgybos tarnybos vadovaujasi skirtingomis vertybių sistemomis, o tai labai apsunkina bendradarbiavimą, sakė Stevenas Hallas, kuris anksčiau vadovavo Rusijos operacijoms CŽA, o 2015 metais išėjo į pensiją.
Rusai dalijimąsi žvalgybos informacija kartais vertina kaip „Trojos arklį“, teigė jis 2017 m. ataskaitoje, parengtoje analitiniam centrui „Carnegie Endowment for International Peace“.
„Rusija perpranta mūsų vakarietišką, optimistinį, viltimi dalytis paremtą požiūrį ir pasinaudos juo taip, kad, Putino nuomone, tai būtų naudinga jam, – taip, kad Jungtinėms Valstijoms ir Vakarams toks elgesys atrodytų nesuvokiamas protu“, – sakė jis.
V. Putinas atgaivino didžiulį Rusijos karinį ir žvalgybos aparatą, kurį sudaro FST, karinės žvalgybos agentūra GRU, užsienio žvalgybos tarnyba, arba SVR, ir kitos struktūros su iš dalies sutampančiais prioritetais ir biudžetais.
Dėl to atsirado konkurencija ir aršios varžybos, kai agentūros, siekdamos pirmauti ar pasigirti savo teisėmis, viena kitai kenkia. Korupcija yra nuolatinė problema, kaip ir kai kurių agentūrų noras pasitelkti į pagalbą nusikaltėlius ar organizuotas nusikalstamas grupuotes.
Keletą kartų abi šalys imdavosi bendradarbiauti sprendžiant bylą, kai staiga Rusijos pusė nustodavo dalytis informacija.
FTB „neapleido stiprus jausmas, kad tyrimas pernelyg priartėjo prie asmenų ar organizacijų Rusijoje, turinčių ryšių su Rusijos vyriausybe“, rašė S. Hallas.
2016 m. gruodį JAV pareigūnai išsiuntė iš šalies dešimtis Rusijos diplomatų, kurių daugelis, kaip manoma, buvo žvalgybos pareigūnai, dirbantys po diplomatine priedanga, ir uždarė du Rusijos nekilnojamojo turto objektus, kurie, kaip įtariama, buvo žinomi kaip žvalgybos informacijos rinkimo objektai. Rusija atsakė tuo pačiu.
Vėliau JAV pareigūnai priėjo išvadą, kad Rusijos žvalgyba, V. Putinui pritarus, vykdė plataus masto kampaniją, kuria buvo siekiama kištis į 2016 m. prezidento rinkimus.
Ilgą laiką tvyrojusi įtampa dėl Ukrainos pratrūko visa jėga sulig 2022 m. vasario mėnesio Rusijos invazija, dėl kurios dvišaliai santykiai smarkiai pašlijo. Jungtinės Valstijos suaktyvino dalijimąsi karine žvalgybos informacija su Kyjivu, kurios dalis buvo panaudota prieš Rusijos pajėgas.
Kovo 7 d. JAV ambasada paskelbė perspėjimą apie galimą „neišvengiamą“ ataką per 48 valandas. Dieną prieš tai, kaip rašo „The New York Times“ (NYT), vienas CŽA pareigūnas Maskvoje perdavė įspėjimą Rusijos valdžios institucijoms kartu su informacija, kad atakos organizatorė yra IS-K, ekstremistinės grupuotės „Islamo valstybė“ (IS) atšaka.
Kovo 22 d., maždaug po dviejų savaičių, buvo įvykdytas išpuolis „Crocus City Hall“ koncertų salėje. Atsakomybę prisiėmė „Islamo valstybė“, o keturi vyrai, kuriuos Rusija apkaltino įvykdžius šį išpuolį, yra kilę iš Tadžikistano – vienos iš Centrinės Azijos šalių, kurios piliečiai papildė IS-K gretas nuo jos įkūrimo Afganistane 2014 metais.
Rusijos pareigūnams pasirodė svarbu tai, kad JAV ambasados viešas perspėjimas pasirodė likus savaitei iki Rusijos prezidento rinkimų, kuriuose Kremlius buvo pasiryžęs užtikrinti didelį rinkėjų aktyvumą, kad padėtų pademonstruoti plačią paramą V. Putinui.
„Manau, kad amerikiečiai šį įspėjimą perdavė gera valia, – sakė Rusijos saugumo agentūrų britų ekspertas Markas Galeotti. – Manau, kad [Putinas] supyko ir pamanė, kad iš tikrųjų tai buvo amerikiečių bandymas įbauginti rusus prieš rinkimus.“
„Nepamirškite, kad vienas iš pagrindinių Kremliaus tikslų kaip tik ir buvo užtikrinti didelį rinkėjų aktyvumą, – teigė M. Galeotti interviu RFE/RL. – Jei žmonės sunerimtų, kad kokioje nors susibūrimo vietoje gali įvykti teroristinis išpuolis, tuomet, ko gero, tai galėtų turėti įtakos rinkėjų aktyvumui. Taigi, manau, kad Putinas, prikišdamas amerikiečiams būtent tokius tikslus, ... nusprendė piktai atkirsti.“
Po išpuolio V. Putinas ir FST direktorius Aleksandras Bortnikovas bei kiti pareigūnai ir toliau tvirtino, kad Ukraina ir Jungtinės Valstijos atliko tam tikrą vaidmenį, nors įrodymų nebuvo.
A. Bortnikovas pripažino JAV žvalgybos perspėjimą, tačiau jį nuvertino, įvardijęs jį kaip „bendro pobūdžio“.
„Mes, žinoma, reagavome į šią informaciją ir ėmėmės atitinkamų priemonių“, – sakė jis kovo 26 dieną.
Vis dėlto, tą dieną, kai buvo paskelbtas JAV ambasados perspėjimas, FST paskelbė sužlugdžiusi, jos teigimu, „Islamo valstybės“ atšakos sąmokslą užpulti Maskvos sinagogą.
Žvalgyba ir dezinformacija
Jungtinės Valstijos šį kartą galėjo nuspręsti paviešinti grėsmę, nes ji buvo neišvengiama, o Vašingtonas neturėjo pakankamai išsamios informacijos, kuri leistų Rusijos tarnyboms sužlugdyti išpuolį, sakė D. Londonas.
Yra daugiau niuansų: 2015 metais JAV vykdomuoju įsakymu amerikiečių žvalgybos agentūros įpareigojamos dalytis perspėjimais apie galimus teroro išpuolius su kitomis valstybėmis, net jei tos valstybės yra priešininkės, pavyzdžiui, Rusija ar Iranas.
Sausio 4 d. per du savižudžių sprogdintojų išpuolius Irano Kermano mieste žuvo 95 žmonės; atsakomybę už šį išpuolį prisiėmė „Islamo valstybė“.
Po trijų savaičių JAV pareigūnai pranešė, kad buvo iš anksto įspėjusios Iraną apie galimą „Islamo valstybės“ išpuolį šalyje.
Jungtinių Valstijų perspėjimo Teheranas taip niekada nepatvirtino ir viešai nepripažino.
Kita problema, pakenkusi JAV ir Rusijos dalijimuisi žvalgybos informacija, amerikiečių pareigūnų teigimu, yra Rusijos noras į informaciją įterpti propagandos ar atviros dezinformacijos.
Rusija atkakliai bruka naratyvą, neva Jungtinės Valstijos sukūrė „Islamo valstybę“ kaip pretekstą išlaikyti savo buvimą Artimuosiuose Rytuose, teigė D. Londonas. Šį teiginį jau daugelį metų kartoja Irano valstybės kontroliuojama žiniasklaida, ir jam pritaria net kai kurie Pakistano žvalgybos pareigūnai.
Kitas buvęs CŽA agentas, dirbęs Rusijoje, Glennas Cornas, kovo 26 d. naujienlaiškio „Cipher Brief“ analizėje teigė, kad tokiais Rusijos žvalgybos teiginiais apie „Islamo valstybę“ taip pat buvo siekiama sustiprinti Maskvos karinį buvimą Centrinėje Azijoje.
V. Putinas „projektuoja. Jis mano, kad viską, ką jis daro niekšiško, darome ir mes“, – sakė D. Londonas.
Tarsi norėdama patvirtinti, jog tam tikras dalijimasis įslaptinta informacija tęsiasi, Rusijos vidaus reikalų ministerija kovo 28 d. paskelbė apie ruso, kaltinamo savo dukters išnaudojimu Floridoje, kur vyras gyveno, ekstradiciją iš Jungtinių Valstijų. Vyras buvo sulaikytas JAV valdžios institucijų ir perduotas Rusijai „bendradarbiaujant Rusijos Federacijos ir JAV teisėsaugos institucijoms“.