Ekspertas: dislokavus branduolinį ginklą Lenkija taptų pirmuoju taikiniu

„Branduolinių ginklų atsiradimas ar galimybės jiems atsirasti mažina komfortą, o Rusija tikrai per daug šiandien to komforto turi“, – sako Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos dėstytojas Artur Plokšto komentuodamas Lenkijos prezidento pareiškimą, kad jie pasirengę priimti NATO branduolinius ginklus, jei būtų nuspręsta to imtis. Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorės Margaritos Šešelgytės, saugumo situacija šiame regione yra itin prasta ir valstybės nenori tapti Vladimiro Putino šantažo įkaitėmis.

Lenkijos prezidentas Adrzejus Duda pareiškė, kad Varšuva pasiruošusi priimti branduolinius ginklus siekiant sustiprinti rytinį NATO flangą. Į tai kritiškai sureagavo šalies ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, keldamas klausimą, kokios aplinkybės lėmė tokį šalies vadovo pareiškimą. Tuo metu NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paskelbė, jog Aljansas neturi planų dislokuoti branduolinių ginklų Lenkijoje.

Europoje savo branduolinius ginklus turi Prancūzija bei Jungtinė Karalystė, žemyne dislokuoti ir Rusijos branduoliniai ginklai Kaliningrado srityje bei Baltarusijoje.

NATO branduoliniai ginklai gali būti dislokuojami kitose jų neturinčiose valstybėse pagal vadinamojo branduolinio dalijimosi programą. Tokiu būdu Jungtinių Valstijų (JAV) branduolinių ginklų yra dislokuota Belgijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje, Italijoje bei Turkijoje.