Eksperto nuomone, pagrindinis Kursko operacijos karinis tikslas buvo sukaustyti Rusijos kariuomenės rezervus, kad rusai negalėtų jų operatyviai naudoti.
„Šis tikslas iš dalies buvo pasiektas. Bent jau kalbant apie strateginius rezervus. Formuojamos Leningrado karinės apygardos armijos buvo sukaustytos būtent Kursko srityje, todėl jos nepasiekė nei Charkivo krypties, nei kitų rytinių mūsų valstybės rajonų“, – sakė P. Lakijčukas.
Jis pažymėjo, kad priešas taip pat buvo priverstas dalį pajėgų permesti iš kitų ruožų. Anot jo, tai nebuvo silpnos pajėgos – buvo perkeltos jūrų pėstininkų brigada ir oro desantininkų diviziją. „Šie daliniai nesuintensyvino Pokrovsko puolimo“, – pridūrė ekspertas.
„Manau, kad mūsų vadovybė tikėjosi didesnės Kursko operacijos sėkmės būtent kariniu požiūriu - kad priešas atitrauks dideles pajėgas iš pagrindinio smūgio krypties, iš Pokrovsko krypties, iš Kurachovės krypties, kur jis turi didžiausią pajėgų koncentraciją ir galingus rezervus. Tačiau taip neatsitiko“, - sakė P. Lakijčukas