Devyni teisininkai ir žmogaus teisių ekspertai paskelbė savo tyrimo išvadas, išklausę kaltinimų dėl įtariamų kankinimų, prievartavimo ir nežmoniško elgesio. Liudijimų išklausymui šiemet komisija surengė du posėdžius.
Jungtinėje Karalystėje įsikūręs Uigūrų Tribunolas buvo įsteigtas Pasaulio uigūrų kongreso, didžiausios uigūrams tremtyje atstovaujančios grupės, prašymu. Ši grupė ragina tarptautinę bendruomenę imtis veiksmų prieš Kiniją dėl įtariamų jos įvykdytų pažeidimų.
Pekinas atmetė šias išvadas ir pareiškė, kad Tribunolas „sumokėjo melagiams, pirko gandus ir davė melagingus parodymus, bandydamas sugalvoti politinį įrankį Kinijai šmeižti“.
„Šis vadinamasis tribunolas neturi nei jokios teisinės kvalifikacijos, nei jokio patikimumo“, – sakė Užsienio reikalų ministerija, pavadinusi posėdžius „politiniu farsu“.
63 puslapių Uigūrų Tribunolo ataskaitoje sakoma, kad nėra jokių masinių žudynių, kurios pagal tarptautinę teisę yra laikomos tradiciniu genocido rodikliu, įrodymų.
Tačiau, remiantis ataskaita, nekyla jokių pagrįstų abejonių, kad Kinijos komunistų partija (KKP) „ketino sunaikinti didelę dalį“ musulmonų uigūrų etninės mažumos šalies šiaurės vakaruose ir tokiu būdu „įvykdė genocidą“.
KKP įdiegė „išsamią priemonių sistemą Sindziango gyventojų skaičiaus „optimizavimui“, siekdama sumažinti uigūrų gimstamumą, įskaitant priverstinę sterilizaciją, gimstamumo kontrolę ir abortus.
„Uigūrų skaičius ateityje bus mažesnis, nei būtų buvęs, jei nebūtų taikoma ši politika. Tai reikš dalinį uigūrų sunaikinimą“, – priduriama komisijos išvadose.
„Pagal Genocido konvenciją, pats žodis „sunaikinti“ atitinka draudžiamo veiksmo (sąlygą), būtiną genocido įrodymui“, – nurodoma jose.
„Xi Jinpingo atsakomybė“
Pekinas paskelbė sankcijas komisijos pirmininkui Geoffrey Nice'ui, buvusiam Jungtinių Tautų karo nusikaltimų prokurorui.
G. Nice'as ir kiti komisijos nariai pripažino, kad liudijimus pateikė asmenys, priešiškai nusiteikę prieš Kinijos Liaudies Respubliką (KLR) ir KKP.
Tačiau ekspertai taip pat peržiūrėjo tūkstančius puslapių dokumentų, kuriuos jiems pateikė nepriklausomi tyrėjai ir žmogaus teisių organizacijos.
Prieita prie išvados, kad šimtai tūkstančių uigūrų, galbūt net daugiau nei vienas milijonas, buvo sulaikyti be priežasties, su jais buvo elgiamasi žiauriai ir nežmoniškai.
Tribunolo teigimu, jis neturi jokių pagrįstų abejonių, kad kankinimai įvyko „valstybės pareigūnų ar kitų asmenų, einančių tarnybines pareigas KLR ir (arba) KKP, iniciatyva ir/arba sutikimu“.
Tribunolas palaikė kaltinimus dėl įkalinimo, priverstinių perkėlimų, priverstinių dingimų, prievartavimų ir lytinio smurto, taip pat dėl persekiojimo ir nežmoniškų veiksmų pagal tą patį reikalavimą kaltinimui pagrįsti – jokių pagrįstų abejonių neturėjimą.
„Tribunolas buvo įtikintas, kad KLR paruošė išsamų planą, kaip įgyvendinti daugybę tarpusavyje susijusių politikų, nukreiptų prieš uigūrus“, – priduriama ataskaitoje. Joje sakoma, kad „pagrindinė atsakomybė“ už jas tenka Kinijos prezidentui Xi Jinpingui (Si Dzinpingui) ir kitiems aukšto rango pareigūnams.
Sunki uigūrų padėtis pablogino Vakarų valstybių diplomatinius santykius su Pekinu, kuris neigia bet kokius uigūrų teisių pažeidimus.
Jungtinės Valstijos Kinijos elgesį su uigūrais vadina genocidu ir skelbia diplomatinį boikotą artėjančioms Pekino žiemos olimpinėms žaidynėms. Prie boikoto prisijungė dar kelios Vakarų valstybės.
Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) trečiadienį pranešė, kad britai jungiasi prie boikoto. Šis žingsnis turėtų dar atšaldyti ryšius tarp šalių, Londonui nuolat kritikuojant, jo teigimu, vis vis autoritariškesnį Pekino valdymą Honkonge.
Tačiau britų vyriausybė nepakluso raginimams Kinijos elgesį su uigūrais prilyginti genocidui pareiškusi, kad tokį sprendimą turi priimti teismas.
Uigūrų Tribunolas, neturintis įgaliojimų skirti kokias nors sankcijas arba priversti vykdyti jo sprendimus, sako, kad valstybės ir institucijos turi įvertinti jo išvadas ir pačios nuspręsti, ar imsis kokių nors veiksmų.