Leidinio šaltiniai teigia, kad nors R. T. Erdoganas pastarosiomis savaitėmis kelis kartus yra sakęs, kad ketina tai aptarti su V. Putinu, iki šiol jie nekalbėjo.
Turkijos pareigūnai esą ir toliau įvairiais kanalais ragina Kremlių pradėti derybas.
Diplomatai ir analitikai tvirtina, kad Maskva įtūžo po to, kai anksčiau šį mėnesį Turkija išleido grįžti į Ukrainą kelis „Azov“ vadus, kurie pagal karo belaisvių mainų sąlygas turėjo likti Turkijoje iki karo pabaigos.
Rusijos pyktį esą paskatino ir tai, kad Turkija pritarė Švedijos narystei NATO.
„Nemanau, kad V. Putinas pasitiki R. T. Erdoganu taip, kaip anksčiau. Manau, kad Rusijoje ir ypač Kremliuje jie abejoja jo pozicija. Neįprasta, kad jis [Putinas] neatsako į skambučius“, – WJS teigė buvęs diplomatas, dirbęs Turkijos ambasadoje Maskvoje Gulru Gezeras.
Praėjusią savaitę Rusija atsisakė pratęsti susitarimą, pagal kurį Ukrainos grūdų eksportas per Juodąją jūrą pasiekdavo pasaulines rinkas, taip pat ir Afriką, ir kuris padėjo mažinti spaudimą maisto kainoms.
Rusijos sprendimas pasitraukti iš grūdų susitarimo, anot leidinio, gali paskatinti diplomatinę įtampą ir su kita įtakinga Maskvos partnere Kinija.
Putinas žarstė pažadus dėl nemokamų grūdų
Rusijos prezidentas V. Putinas ketvirtadienį, pradėdamas aukščiausiojo lygio susitikimą su Afrikos šalių vadovais, rengiamą praėjus vos savaitei po to, kai Rusija pasitraukė iš Ukrainos grūdų eksporto susitarimo, pasiūlė nemokamų grūdų šešioms neturtingoms Afrikos šalims.
Dviejų dienų aukščiausiojo lygio susitikimas V. Putino gimtajame Sankt Peterburge vertinamas kaip jo paramos Afrikai, kurioje jis vis dar palaikomas nepaisant tarptautinės izoliacijos dėl karo Ukrainoje, patikrinimas.
Pagrindinėje aukščiausiojo lygio susitikimo kalboje V. Putinas pažadėjo nusiųsti grūdų į šešias Afrikos šalis.
„Artimiausiais mėnesiais galėsime užtikrinti nemokamą 25–50 tūkst. tonų grūdų tiekimą Burkina Fasui, Zimbabvei, Maliui, Somaliui, Centrinės Afrikos Respublikai ir Eritrėjai“, – sakė jis.
Per metus pagal grūdų sandorį iš Ukrainos uostų buvo išvežta apie 33 mln. tonų grūdų, o tai padėjo stabilizuoti pasaulines maisto kainas ir išvengti stygiaus.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas paragino aukščiausiojo lygio susitikime dalyvaujančius Afrikos šalių vadovus reikalauti atsakymų dėl grūdų tiekimo sutrikimų, dėl kurių skurdesnės šalys atsidūrė krizėje.
„Jie puikiai žino, kas kaltas dėl dabartinės situacijos“, – sakė A. Blinkenas apie Afrikos lyderius. „Tikiuosi, kad Rusija tai aiškiai išgirs iš mūsų Afrikos partnerių“, – sakė jis ketvirtadienį per vizitą Naujojoje Zelandijoje.
Ukraina teigia stokojanti gynybos nuo Rusijos smūgių į grūdų infrastruktūrą
Kyjivui trūksta priemonių apsiginti nuo Rusijos smūgių į Ukrainos grūdų infrastruktūrą, pasitraukusi iš grūdų eksporto susitarimo Rusija blokuoja beveik visus Ukrainos uostus, naujienų agentūrai AFP sakė kariuomenės atstovė.
„Mums reikia raketinės ir oro gynybos. Sustiprintos, galingos, modernios ir galinčios atremti tokio tipo raketas, kurias prieš mus naudoja priešas“, – trečiadienį interviu AFP sakė Ukrainos kariuomenės atstovė Natalija Humeniuk.
Ukraina gavo iš Vakarų sąjungininkių sudėtingų oro gynybos sistemų, įskaitant JAV gamybos sistemas „Patriot“. Tačiau N. Humeniuk teigė, kad Rusija „kaskart tobulina savo taktiką, ji nesustoja“.
Rusijos pajėgos „nori dominuoti Juodojoje jūroje. Jie nori turėti grūdų monopolį“, – sakė N. Humeniuk. „Jie nori uždaryti Ukrainą kaip šalį, galinčią išmaitinti pasaulį“, – pridūrė ji.
Susitarimui pasibaigus, „iš esmės visi uostai užblokuoti, išplaukti negali joks laivas“, sakė N. Humeniuk.
Susitarimui nustojus galioti, išpuolių prieš pietvakarinį Odesos regioną Juodosios jūros pakrantėje padaugėjo. Pasak N. Humeniuk, Ukrainai skubiai reikia oro gynybos, kad apsaugotų nuo šių smūgių grūdų infrastruktūrą. „Po dviejų ar trijų mėnesių mums jos nebereikės. Galime nebeturėti uostų“, – perspėjo ji.