Per skubos tvarka suorganizuotą kelionę į Ankarą Jungtinių Valstijų viceprezidentas Mike‘as Pence‘as pranešė apie susitarimą su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu nutraukti karinę operaciją šiaurės Sirijoje, kurios metu buvo atakuojami kurdų kovotojai, tiek metų Vašingtonui talkinę kovojant su „Islamo valstybės“ teroristais.
Iš karto kilo abejonių šio susitarimo svarba.
Kurdų lyderių teigimu, nors jie ir džiugiai sutinka žinią apie kovinių veiksmų nutraukimą, ir toliau lieka nepatenkinti šiaurės Sirijoje Turkijos vykdoma okupacija.
Netikėtas ir skubus JAV sprendimas iš Sirijos išvesti savo pajėgas teritorijoje paliko galios vakuumą ir daug erdvės spekuliacijoms.
„Tai tikrai ne paliaubos“, – sako respublikonas senatorius Marco Rubio, priklausantis parlamento užsienio reikalų komitetui. Jo teigimu, susitarimas kurdams siunčia štai tokią žinią: „Turite šimtą ir dar x valandų išsinešdinti, kol mes jūsų neišžudėme“.
Kaip ten bebūtų, šis susitarimas D. Trumpui suteikė galimybę bent trumpam atsikvėpti. Pastaruoju metu Baltuosiuose rūmuose viena krizė veja kitą, vyksta apkaltos tyrimas.
Susitarimas – penkių dienų karinė pauzė su galimybe ją pratęsti – Turkijos prezidentui į rankas įduoda svarbią politinę pergalę.
Dabar jis gali kontroliuoti 20 mylių „saugią zoną“ šiaurės Sirijoje ir reikalauti kurdų kovotojų, kuriuos jo valdžia laiko teroristais, atsitraukimo, tuo pat metu užsitikrindamas pažadą, jog bus panaikintos Jungtinių Valstijų sankcijos.
„Tai galima apsukti kaip kam patogu – D. Trumpo administracija gali teigti, kad jų sankcijos ir grasinimai ekonominiu susidorojimu davė norimų rezultatų ir pavyko pasiekti paliaubų“, – sako Artimųjų Rytų ekspertė iš Vašingtono Artimųjų Rytų politikos instituto Dana Stroul.
„Erdoganas galės sakyti, kad būtent Turkija pasiekė, kad Jungtinės Valstijos priverstų YPG nusiginkluoti, pašalinti įtvirtinimus ir pasitraukti iš šiaurrytinių Sirijos teritorijų (juk būtent to, tiek ilgai ir siekė Turkija)“, – akcentuoja analitikė.
Jungtinių Valstijų Marshallo fondo mokslo darbuotoja Evelyn Farkas, dirbusi Pentagone prie Baracko Obamos administracijos, teigia, kad D. Trumpo sprendimas atitraukti pajėgas iš Sirijos – spontaniška klaida“, asmeninis apsirikimas, turėsiantis kruvinų pasekmių.
Ir tai labai skaudus smūgis ne tik Jungtinių Valstijų galiai ir įtakai, bet ir amerikiečių apibrėžimui, teigia ji.
Specialusis Jungtinių Valstijų pasiuntinys Sirijos konfliktui Jimas Jeffrey, kuris su M. Pence‘u lankėsi Ankaroje, sako, jog iš esmės neišvengiama, kad kurdų kovotojai, sudarantys didžiąją Sirijos demokratinių pajėgų dalį, turės trauktis.
Tačiau susitarimas kiek suminkštino vieną pagrindinių D. Trumpo sprendimų kritikų Respublikonų partijos viduje – Pietų Karolinos senatorę Lindsey Graham, pastarosiomis dienomis dėjusią daug pastangų dėl sankcijų Turkijai ir kritikavusią D. Trumpo sprendimą išvesti amerikiečių karius.
„Atrodo, kad pasiekėme tikrą progresą dėl paliaubų ir galbūt radome tvarų sprendimą, padėsiantį užkirsti kelią „Islamo valstybės“ prisikėlimui ir mūsų sąjungininkų – kurdų – atsiskyrimui”, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė L. Graham.
Nancy Pelosi sako, kad prezidento sprendimai aiškiai parodo, kad jis „blaškosi“, o dauguma įtakingiausių respublikonų nepasiduoda įtakai.
„Bet kuri situacija, kai turkams pavyksta pasiekti karinių tikslų, kurių mes nenorime, kad jie pasiektų, tai nėra gerai“, – sako parlamentarė Liz Cheney.
Respublikonas Mittas Romney, dažnas prezidento kritikas, žodžių į vatą nevynioja.
„Šios dienos pranešimas įvardijamas kaip pergalė. Tai toli gražu ne pergalė. Šio klausimo epicentre – kodėl apie šiuos terminus ir garantijas nebuvo kalbėta prieš prezidentui nusprendžiant išvesti mūsų karius“, – samprotauja politikas.
