Tokia aplinka labai tinkama, kadangi gynybos ministrai svarsto ES diplomatijos vadovo Josepo Borrellio 20 mlrd. eurų vertės planą, pagal kurį 2024-27 metais ginkluotei ir mokymo programoms kasmet turėtų būti skiriama po 5 mlrd. eurų.
J. Borrellio tikslas – perkelti ES karinę paramą Ukrainai ant labiau struktūrizuoto pamato ir atsisakyti atskirų mokėjimų pagal Europos taikos priemonę (EPF).
„Parama turi tęstis ir po karo, kad ir kas nutiktų. Ji turi būti tęsiama siekiant atstatyti Ukrainą ir suteikti jai saugumo garantijas“, – susitikimo pradžioje sakė J. Borrellis.
Iki šiol Ukraina gavo 5,6 mlrd. eurų karinės pagalbos iš biudžeto mechanizmo, atskiro nuo ES biudžeto, pagal jį ES valstybėms narėms kompensuojama už ginklų tiekimą Ukrainai ir kitoms ne ES šalims.
ES sutartys neleidžia blokui naudoti ES biudžeto lėšų kariniams projektams.
ES gynybos ministrai taip pat svarstė kitus paramos Ukrainai, besiginančiai nuo Rusijos agresijos, aspektus, įskaitant ES programą, pagal kurią iki metų pabaigos bus pristatyta 1 mln. artilerijos sviedinių.
Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras teigė, kad šiam tikslui pasiekti daroma „nepakankamai“. Pasak jo, įsipareigojimai tiekti artilerijos sviedinius Ukrainai tesiekia tik 226 tūkst. vienetų.
Pasak H. Pevkuro, norint pasiekti artilerijos sviedinių tikslą, reikia svarstyti visas galimybes, įskaitant pirkimą, didesnę gamybą, senų atsargų atnaujinimą ir sviedinių pirkimą iš ne ES valstybių.
Susitikimas surengtas tuo metu, kai Ukrainos kariuomenė stengiasi išstumti Rusijos kariuomenę iš okupuotų šalies teritorijų. H. Pevkuras sakė, kad Tokmako, miesto pietiniame Zaporižios regione, užėmimas būtų svarbus laimėjimas ir lemiamas veiksnys Rusijos tiekimo linijų atkirtimui.