Po interviu su Estijoje gyvenančiu rusų žurnalistu Artemijumi Troickiu, paskelbto LP birželio 21 d. (Rusiško roko tėvas Artemijus Troickis: Estijos vyriausybės vietoje neduočiau ginklo Arkadijui Babčenkai), į Delfi.ee redakciją kreipėsi estų politikas. „Vyručiai, Arkadijus Babčenka nesupranta, kodėl skelbiate tokius niekus“, – pareiškė jis. Į pokalbį įsiterpė ir pats A. Babčenka ir pranešė, kad laukia žurnalisto bei fotografo ir ruošiasi poligone išbandyti šarvuotąjį transporterį BTR-60 ir vikšrinį visureigį „Sisu Nasu“. Susitarėme, kad nuvyksime į Manniku pažiūrėti jo ir kitų Ukrainai padedančių savanorių veiklos.
Kai žurnalistas Taavi Minnikas ir fotografas Andresas Puttingas po dviejų savaičių atvyko į Manniku, „Sisu Nasu“ ir BTR jau buvo Ukrainoje. Manniku esantis autoservisas labiau primena karinę bazę nei vietą, kur estai nebrangiai remontuoja savo automobilius. Netoliese stovi „Chevrolet Silverado“ ir vokiški „Unimogs“, ant kurių vyrai montuoja šarvus. Yra ir senovinis šveicariškas karinis sunkvežimis „Saurer“, gamintas XX a. septintajame dešimtmetyje. Beje, jo vairas yra dešinėje. A. Babčenka mus stumia į priekį ir sako, kad čia jokie ne turtai, bet technika, kurią jiems pavyko įsigyti Estijoje ir kaimyninėse šalyse, ir ji bus perduota Ukrainai. Jie mielai Ukrainos kariuomenei nupirktų ir tanką, bet kol kas jų kainos aukcionuose pernelyg didelės.