Anot Narvos valdininkų, miestas iš visų jėgų stengiasi nepasiduoti beveik nuolatinėms Maskvos provokacijoms – nuo GPS blokavimo iki savavališkai pašalintų sieną žyminčių bujų, nesibaigiančios propagandos bei zujančių Rusijos ginkluotųjų pajėgų žvalgybinių dronų ir nedidelių dirižablių, paženklintų raide „Z“, skelbia „Politico“.
„Nenorime sukelti Trečiojo pasaulinio karo, bet matome nuolatinius bandymus mus išprovokuoti veiksmams, kurie turėtų didesnį poveikį“, – paaiškino Policijos ir sienos apsaugos departamento generalinis direktorius Egertas Belitševas.
Estijoje gyvena apie 1,4 mln. žmonių. Beveik ketvirtadalį šalies populiacijos sudaro etniniai rusai. Daugelis jų turi Estijos pilietybę ir kalba apie artimą ryšį su šia šalimi, bet Kremlius puikiai moka išnaudoti etninius skirtumus ir prisiimti ypatingą vaidmenį neva rusų diasporai apsaugoti. Tokią taktiką jis naudojo Gruzijoje ir Moldovoje, rusakalbių apsauga buvo Rusijos invazijos į Ukrainą pretekstas.
Nuogąstaujama, kad Maskva ir Estijoje gali mesti tą pačią kortą bei pamėginti užimti rytinę šalies dalį, kur gyvena daug etninių rusų, o tada pažiūrėti, ar NATO išdrįs ryžtingai sureaguoti ir faktiškai pradėti naują pasaulinį karą. NATO pasyvumas parodytų, kad 5-asis straipsnis dėl kolektyvinės gynybos yra tik tušti žodžiai.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas 2022 m., beveik netrukus po plataus masto invazijos pradžios, netgi pareiškė, kad Narva istoriškai yra Rusijos dalis.
Taip, Narva yra arčiau Sankt Peterburgo negu Talino. Mieste gyvena maždaug 56 tūkst. žmonių – 96 proc. jų kalba rusiškai, trečdalis turi rusiškus pasus.
Apibūdinęs Narvą kaip „laisvojo pasaulio galą“, E. Belitševas nemano, kad Estijos NATO sąjungininkės yra pasiruošusios tam, kas čia gali nutikti. Į vakarus nuo Talino esančioje Tapos aviacijos bazėje dislokuota apie 900 Jungtinės Karalystės (JK) karių. Estijoje yra ir Prancūzijos pajėgų. JK įsipareigojo užtikrinti, kad 4-osios brigados sustiprintas dalinys būtų visada pasiruošęs sparčiam dislokavimui Estijoje. NATO sukūrė kovinių grupių daugelyje rytinių valstybių narių ir planuoja išplėsti šias grupes Latvijoje bei Lietuvoje. Estijoje tokių planų kol kas nėra dėl išteklių stygiaus JK kariuomenėje (britai turi tik dvi laisvas šarvuotąsias brigadas). Jeigu Rusija nuspręstų pulti, vargu ar NATO pajėgos Tapoje ir 7 700 aktyvių Estijos karių (karo metu šis skaičius išaugtų iki 43 tūkst.) turėtų pakankamai kovinių pajėgumų atakai atremti.
Žvilgsniai nukreipti į Rusiją
Talinui kilęs klausimas, ką daryti dėl stambiosios kaimynės rytuose, yra egzistencinis.
Mažiausia Baltijos šalis ir taip jau gynybai skiria 3,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) bei planuoja kitais metais išlaidas gynybai padidinti iki 3,7 proc. (šis skaičius gerokai viršija dabartines didesnių Europos Sąjungos valstybių gynybos išlaidas).
Taline nerimaujama, kas bus po to, kai baigsis karas Ukrainoje, ir ar Rusija išnaudos ugnies nutraukimą Ukrainoje tam, kad užpultų pažeidžiamą NATO valstybę narę. Estija ilgus metus buvo Rusijos kolonija ir atgavo nepriklausomybę tik 1991-aisiais, subyrėjus Sovietų Sąjungai. Nieko nelaukę, estai prisijungė prie ES ir NATO.
Rusijos keliamą grėsmę akcentavo 2014 m. įvykęs incidentas, kai saugumo tarnybų darbuotojas Estonas Kohveras buvo pagrobtas ir įkalintas Rusijoje. Jis atgavo laisvę po metų, įvykus kalinių mainams.
Šią vasarą Rusijos pasienio pareigūnai pašalino sieną Narvos upėje žyminčias bujas. Kadangi nebėra bujų, Estijos pasieniečiams sudėtinga nustatyti, ar pažeidėjai kerta sieną netyčia, ar tikslingai bando įsibrauti į ES valstybę narę.
Taip pat Rusija blokuoja GPS signalą Narvoje, todėl nelengva sekti laivus ar bepiločius, aptikti kontrabandininkus, o pasieniečiai negali tiksliai nustatyti konkrečios buvimo vietos negyvenamose teritorijose.
Gynybos stiprinimas
Parengta 157 mln. eurų vertės programa, kurios tikslas – sustiprinti sienos apsaugą ties Narva.
Anot E. Belitševo, Estija stato vadinamąją „dronų sieną“, kurią sudaro skaitmeninės sistemos, blokuojančios priešo dronus.
Taip pat planuojama parengti policijos rezervą (jį sudarys 1 000 saugumo srities darbuotojų) kaip atsarginį variantą įvykus rimtam incidentui. Be minėtojo rezervo, Estijos gynybos lyga jau moko 29 tūkst. savanorių.
Narvos pilies, kuri per pastaruosius 700 metų priklausė danams, vokiečiams, lenkams, švedams, rusams, sovietams ir dabar – estams, muziejaus vykdomoji direktorė Marija Smorževskich-Smirnova sakė, kad sunku pasipriešinti Maskvos informaciniam karui.
Šiais metais ji sulaukė piktos kritikos internete už surengtą parodą „Narva 44“, pasakojančią apie Antrojo pasaulinio karo metu Sovietų Sąjungos ginkluotųjų pajėgų sugriautą miestą. Kremlius verčia kaltę ant besitraukusių vokiečių, nurodė ji, tačiau nuotraukos rodo ką kitą.
Estija stengiasi neleisti santykiams su etniniais rusais ir Maskva pasiekti lūžio tašką. Nors Suomija uždarė visus sausumos postus pasienyje su Rusija, Estija tebeleidžia pėsčiomis kirsti sieną Narvos tiltu, vadinasi, būtina nuolatos stebėti žmonių srautą. Tiltu besinaudojančių asmenų augantis nepasitenkinimas yra akivaizdus.
E. Belitševo teigimu, rusai tyčia sukelia spūsčių, kad jo komanda atrodytų nekompetentinga, tačiau pridūrė, jog palengvinti tranzitą į šalį agresorę – ne jo darbas.
„Jeigu norite patekti į Rusiją, procesas neturėtų būti patogus“, – pažymėjo jis.
