Spalio mėnesį Norvegijos Nobelio komitetas paskelbė, kad 43 metų Abiy Ahmedui Nobelio taikos premija buvo paskirta už pastangas išspręsti pasienio konfliktą su kaimynine Eritrėja.
Taip pat buvo pagerbtos jo pastangos tarpininkauti Rytų Afrikoje ir demokratinės reformos, kurių jis ėmėsi savo šalyje, ilgai valdytoje autoritariškų lyderių.
Po Abiy Ahmedo atėjimo į valdžią 2018 metų balandį Etiopija padarė įspūdingą pažangą, bet dabar taikos procesas su Eritrėja įstrigo, o premjero reformos, kuriomis siekta atverti Etiopiją, paradoksaliu būdu pakurstė etninę įtampą.
Susidūręs su tokiais iššūkiais jauniausias Afrikos lyderis per ceremoniją gėlėmis išpuoštoje Oslo rotušėje, dalyvaujant Norvegijos karališkajai šeimai ir garbiems svečiams, ragino vienytis.
„Nėra „mūsų ir jų“, – sakė jis. – Esame tik „mes“, nes mus visus sieja bendras meilės, atlaidumo ir susitaikymo likimas.“
2018 metų liepos 9 dieną, po istorinio susitikimo Eritrėjos sostinėje Asmaroje, Abiy Ahmedas ir Eritrėjos prezidentas Isaias Afwerki oficialiai nutraukė du dešimtmečius po 1998–2000 metų pasienio konflikto trukusią aklavietę tarp jų šalių.
Tai įvyko vos trys mėnesiai po Abiy Ahmedo atėjimo į valdžią.