Europa atsidūrė kryžkelėje: kaip atsisakyti rusiškų dujų ir sustabdyti klimato atšilimą?

Rusijos invazija į Ukrainą privertė suabejoti Europos galimybėmis pereiti prie žaliosios energetikos. Be klimato iššūkių, Europos šalims iškilo dar viena užduotis – atsisakyti rusiško kuro. Pareigūnai ir ekspertai beveik neabejoja: smarkiai sumažinus Europos priklausomybę nuo dujų iš Rusijos, klimato krizė kurį laiką gali paaštrėti.

Karas su klimato kaita

2015 metais pasaulio bendruomenė susitarė, kad iki 2100 metų vidutinė pasaulinė temperatūra nepadidės daugiau kaip 2 °C, palyginus su ikipramoniniu laikotarpiu – taip buvo sudarytas Paryžiaus klimato susitarimas. Tarpinis tikslas – iki amžiaus vidurio neviršyti 1,5 °C. Tačiau temperatūra Žemėje jau dabar yra 1,1 °C aukštesnė nei XIX a. pabaigoje.

2021 metų lapkritį Glazge vykusi klimato konferencija (COP-26), kaip tokio masto tarptautiniams renginiams, baigėsi gana produktyviai – pirmą kartą buvo paskelbta, jog bus siekiama laipsniškai atsisakyti anglių naudojimo. Sprendimas nebuvo lengvas. Indijai ir Kinijai reikalaujant, teko švelninti galutinę dokumento formuluotę. Iš pradžių norėta deklaruoti, kad anglių naudojimas bus „laipsniškai nutrauktas“, bet vėliau poziciją teko pakeisti į „laipsnišką mažinimą“.

2021 metais akmens anglimi kūrenamos elektros energijos gamyba pasaulyje išaugo 9 proc. (2020 metais buvo sumažėjusi 4,2 proc.). Europoje anglimis kūrenamose elektrinėse pagaminama apie 16 proc. visos suvartojamos elektros energijos. „Pokovidiniais“ 2021 metais šis skaičius ėmė didėti, nepaisant to, kad Europos šalys žadėjo visam laikui atsisakyti anglimis kūrenamų šiluminių elektrinių. Pavyzdžiui, prieš dvejus metus Vokietijos valdžia skelbė, kad iki 2038 metų visiškai atsisakys rusvųjų ir akmens anglių.