ES atstovai būgštauja, kad D. Trumpas gali pakeisti J. Bideno sprendimus neatsižvelgdamas į tokio žingsnio pasekmes tarptautiniams partneriams. Siekdami įvertinti blokui kylančią riziką, Europos Komisijos pareigūnai pradėjo peržiūrėti dekretus, susijusius su Rusijai įvestomis sankcijomis, prekyba ir kibernetiniu saugumu.
Skubi J. Bideno priimtų sprendimų peržvalga prieš pat D. Trumpo inauguraciją rodo, kad ES jaučiasi pažeidžiama ir bijo galimų D. Trumpo veiksmų, tikėtina, patvirtinsiančių jo grasinimus elgtis be skrupulų su JAV sąjungininkais.
Kaip rodo nesena istorija, D. Trumpas yra linkęs koreguoti ankstesnių administracijų politiką. 2017 metais jis pasipriešino santykių su Kuba atšilimui, išvedė šalį iš Paryžiaus klimato susitarimo, o 2018 metais paskelbė apie JAV pasišalinimą iš susitarimo su Iranu dėl branduolinės programos, Baracko Obamos administracijos sudaryto veiksmų plano. Šie D. Trumpo sprendimai sudavė juntamą smūgį transatlantiniam bendradarbiavimui, todėl Briuselis pagrįstai baiminasi, kad panašūs žingsniai gali pasikartoti.
Nerimas dėl sankcijų Rusijai
Ypač didelį susirūpinimą kelia tikimybė, kad bus panaikintos sankcijos Rusijai, įvestos dėl plataus masto invazijos į Ukrainą. ES politikai neabejoja kritine šių sankcijų svarba ir skeptiškai vertina bet kokias išlygas net ir tuo atveju, jei D. Trumpas ryžtųsi jomis pasinaudoti siekdamas susitarti su Maskva.
Galimų permainų akivaizdoje dar 2024 metų vasarą buvo suburta vidaus ekspertų grupė, analizuojanti realų poveikį, kurį veikiausiai teks pajusti per antrą D. Trumpo kadenciją. Tarp pagrindinių klausimų – galimi konfliktai prekybos srityje, mažesnė parama Ukrainai ir pasikeitusi Vašingtono politika Europos gynybos ir saugumo atžvilgiu.
ES atstovai pripažįsta, kad įvesti įsakymai yra gana trapus JAV politikos elementas, nes naujas prezidentas bet kada gali juos atšaukti. Todėl dabar Briuselis dirba prie strategijų, galinčių padėti sumažinti neigiamas pasekmes Europos sąjungininkams.
Nerimą kelia ne tik konkretūs sprendimai, bet ir bendras antrąkart prie JAV vairo stosiančio D. Trumpo nenuspėjamumas. Pastaruoju metu girdimi D. Trumpo pareiškimai, ypač dėl galimo spaudimo Danijai, susijusio su Grenlandijos įsigijimu, taip pat pasiūlymas prijungti Kanadą prie Jungtinių Valstijų, tik didina nuogąstavimus dėl būsimos jo užsienio politikos krypties.
„Didžiausia problema yra ta, kad noras pakeisti visus sprendimus D. Trumpui gali kilti tik todėl, kad juos priėmė J. Bidenas“, – pakomentavo vienas Europos diplomatas.
ES, žinoma, stengsis išvengti destabilizacijos ir išsaugoti pastaraisiais metais pasiektus laimėjimus.
47-aisis JAV prezidentas bus prisaikdintas 2025 m. sausio 20 d. Kaip rašė žiniasklaida, į jo inauguraciją yra pakviestas ir Kinijos lyderis Xi Jinpingas.
O štai Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio D. Trumpas į inauguraciją dar nepakvietė. Jis yra sakęs, kad neprieštarautų jo vizitui, tačiau V. Zelenskis akcentavo, kad be kvietimo į renginį nevyks.
