Susitikimą organizavusios Jungtinės Karalystės, Jungtinių Valstijų, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Kanados ir Japonijos užsienio reikalų ministrai taip pat paragino Teheraną paleisti užsienio piliečius ir dvigubą pilietybę turinčius asmenis, kurie, anot jų, savavališkai laikomi Irano kalėjimuose.
Baigiamajame pareiškime, kuriame paminimos opiausios pasaulio geopolitinės problemos, įskaitant klimato kaitą ir atsigavimą po pandemijos, turtingųjų demokratinių valstybių klubo diplomatai taip pat pagrasino imtis naujų sankcijų prieš vasarį perversmą Mianmare įvykdžiusią chuntą.
Ministrai, kurių derybos Londone vyko laikantis griežtų koronaviruso infekcijos valdymo protokolų, įskaitant privalomą kaukių dėvėjimą, pažadėjo finansinę paramą pasaulinei dalijimosi vakcinomis programai COVAX.
Tačiau nepaskelbta jokių įsipareigojimų skirti papildomų lėšų užtikrinti platesnę prieigą prie vakcinų, nors G-7 buvo raginamas labiau padėti skurdesnėms šalims.
Šios savaitės ministrų derybos davė toną ateinantį mėnesį Kornvalyje pietvakarių Anglijoje vyksiančiam G-7 viršūnių susitikimui, tapsiančiam JAV prezidento Joe Bideno tarptautiniu debiutu.
„Pripažįstame, kad susitinkame išskirtinėmis ir sparčiai besikeičiančiomis sąlygomis“, – rašoma baigiamajame daugiau nei 12 tūkst. žodžių pareiškime.
„Įsipareigojame dirbti drauge, su šalimis partnerėmis ir daugiašalėje sistemoje, siekiant kurti švaresnę, laisvesnę, teisingesnę ir saugesnę planetos ateitį“, – rašoma jame.
„Esame pasiryžę toliau drauge spręsti konkrečias problemas ir siekti rezultatų bendradarbiaujant su daugeliu kitų“, – priduriama pareiškime.
Kritika Kinijai
Diplomatijos vadovai griežčiausios kritikos pažėrė Kinijai, ragindami šią Azijos milžinę laikytis savo įsipareigojimų pagal tarptautinę ir nacionalinę teisę.
Ministrai pabrėžė, kad jiems „didžiulį susirūpinimą“ kelia žmogaus teisių pažeidimai ir represijos prieš musulmonų uigūrų mažumą Sindziange bei Tibete, ir paragino liautis persekiojus protestuotojus Honkonge.
Tačiau jie paliko atviras duris bendradarbiavimui su Pekinu, pridūrę: „Ieškome galimybių dirbti su Kinija skatinant regioninę bei pasaulinę taiką, saugumą ir gerovę.“
G-7 akcentavo būtinybę laikytis bendros pozicijos kovojant su pasaulinėmis grėsmėmis, atsisakant pastaraisiais metais sustiprėjusio vienašališkumo ir atsitraukimo nuo tarptautinių institucijų, propaguoto ankstesnio JAV prezidento Donaldo Trumpo.
Ministrai sukritikavo Rusiją dėl „neatsakingo ir destabilizuojančio elgesio“ už pajėgų telkimą prie Ukrainos sienų, taip pat dėl „piktavališkos kibernetinės veiklos“, dezinformacijos ir piktybinės žvalgybos veiklos.
„Toliau stiprinsime savo ir mūsų partnerių kolektyvinius pajėgumus, siekiant sulaikyti ir atgrasyti Rusijos elgesį, keliantį grėsmę taisyklėmis paremtai tarptautinei tvarkai“, – rašoma pareiškime.
G-7 šalys ėmėsi sankcijų prieš Mianmaro generolus, nušalinusius demokratiškai išrinktą civilinę lyderę Aung San Suu Kyi.
Tačiau pareiškime įspėjama, kad šalys pasirengusios imtis „tolesnių žingsnių, jei kariuomenė nepakeis savo kurso“.