Apie deklaracijos priėmimą pirmąją susitikimo dieną paskelbė Indijos premjeras Narendra Modis. Netikėtas susitarimas dėl komunikato buvo pasiektas grupės gretose stebint didelį susiskaldymą karo Ukrainoje klausimu. Vakarų šalys siekė, kad G20 lyderiai griežtai pasmerktų Rusiją, o kitos valstybės savo ruožtu norėjo, jog dėmesio susilauktų platesni ekonominiai klausimai.
„Raginame visas šalis paisyti tarptautinės teisės principų, įskaitant teritorinį vientisumą ir suverenitetą, tarptautinės humanitarinės teisės ir daugiašalės sistemos, sergėjančios taiką ir stabilumą, – tvirtinama deklaracijoje. – Sveikiname visas aktualias ir konstruktyvias iniciatyvas, remiančias išsamią, teisingą ir ilgalaikę taiką Ukrainoje.“
Be kita ko, deklaracijoje „nepriimtinu“ įvardijamas branduolinių ginklų panaudojimas ar grasinimai pasitelkti tokią ginkluotę. Komunikate taip pat raginama įgyvendinti Juodosios jūros iniciatyvą, užtikrinant saugų grūdų, maisto produktų ir trąšų gabenimą iš Ukrainos ir Rusijos.
Deklaracijoje G20 lyderiai palietė ir kitas temas – komunikate nurodoma, kad grupė susitarė „efektyviai, visapusiškai ir sistemiškai“ atsižvelgti į su skolomis susijusį pažeidžiamumą mažas ir vidutines pajamas gaunančiose valstybėse, tačiau nepasiūlė naujo veiksmų plano. Kaip teigiama, G20 šalys susitarė stiprinti ir pertvarkyti daugiašalius plėtros bankus ir pritarė siūlymams sugriežtinti kriptovaliutų reguliavimą. Tuo metu energetikos srityje grupė paragino spartinti anglies atsisakymą ir tai daryti „atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes“.