Viačeslavas Kornejevas, pravarde Goblinas, yra ne kartą apdovanotas rusų kariuomenės veteranas, tarnavęs ne vienoje privačioje karius samdančioje kompanijoje, taip pat ir liūdnai pagarsėjusioje „Vagner“. Internete gausu jo spalvingos biografijos skaitmeninių vaizdinių įrodymų.

Iš pradžių V. Kornejevas tarnavo Rusijos 45-oje specialiosios paskirties brigadoje. 2005 m. jį stipriai sužalojo eismo įvykio metu, todėl nuo 2007 m. nebegalėjo grįžti į specialiosios paskirties būrį. Jis buvo apdovanotas Ordinu už drąsą ir Medaliu už drąsą. Nuo to laiko V. Kornejevas buvo parsisamdęs keliose privačiose samdomų karių kompanijose, kovojo ir Donecke, Sirijoje. Rusijos Gynybos ministerija 2016 m. apdovanojo jį medaliu „už dalyvavimą karinėse operacijose Sirijoje“ – tai įrodymas, kad jis aktyviai dalyvavo Sirijos konflikte.

Spalvinga asmenybė

Net ir be karinės tarnybos Rusijos kariuomenėje bei privačiose karinėse grupėse V. Kornejevas neabejotinai – ryški asmenybė tarp privačiai samdomų karių. Jis kuria karinio, patriotinio pobūdžio dainas, o jas dažnai atlieka vilkėdamas karinę uniformą, karinės bazės ar pan. fone.

Vagner grupės nariai

Jis nusifilmavo ir keliuose savo dainų vaizdo klipuose.

Nemažai jo dainų liaupsina Rusijos specialiosios paskirties pajėgas („Specnaz“). Pavyzdžiui, dainoje „Sirija“ V. Kornejevas dainuoja apie teritorijas, kuriose kovojo „Specnaz“ – apie Krymą, Osetiją, Donbasą ir Siriją.

Jo viešai prieinamoje paskyroje socialiniame tinklalapyje „VKontakte“ (VK) yra ir jo dainų grojaraštis. Paskutinis V. Kornejevo įrašas VK – iš 2016 m. liepos 8 d.

Ryšiai su Sirija ir su „Vagner“

Per visą karinio pobūdžio karjerą V. Kornejevas bendradarbiavo su įvairiomis organizacijomis, o šiuo metu greičiausiai dirba karinėje „Vagner“ grupėje. „Radio Free Europe/Radio Liberty“ informacija, 2012–2013 m. iš išformuotos privačios karinės grupės „Slavonic Corps“ jis perėjo į „Vagner“. Nemažai su V. Kornejevu internete esančių nuotraukų – iš Sirijos.

Viačeslavas Kornejevas, ru.wikipedia.org nuotr.

Vienos iš garsiausių, įprastai su samdomų karių veikla Sirijoje siejamos nuotraukos centre pozuoja V. Kornejevas. Nuotrauka veikiausiai daryta jam dar dirbant grupėje „Slavonic Corps“, kurią Honkonge įregistravo du rusai, vėliau atsidūrę kalėjime už tai, kad samdė karius į Siriją. Išformavus „Slavonic Corps“, įkurta grupė „Vagner“, kuri priėmė daugelį buvusių „Slavonic Corps“ samdomų karių.

Viačeslavas Kornejevas

Trys iš V. Kornejevo išpublikuotų nuotraukų atskleidžia ir jo buvimą okupuotame Ukrainos Donecko regione, vienoje jis pozuoja su dar dviem vyrais, kitoje stovi prie humanitarinės pagalbos sunkvežimio iš Rusijos, trečioje pozuoja su separatistų vadu Michailu Tolstychu, pravarde Givis.

2017 m. kovo 4 d. Rusijos žiniasklaidoje pasirodė žinia apie tai, kad Sirijoje, prie Palmyros susprogo automobilis su rusų kariniais patarėjais. Sprendžiant iš nuotraukų, automobilį visiškai sumaitojo, per sprogimą žuvo keturi iš šešių juo važiavusių kariškių, du sunkiai sužeidė. Vienas iš likusių gyvų – V. Kornejevas. Jį išgabeno į karinę ligoninę Palmyroje, internete galima rasti jo nuotraukų iš ten.

Privačiai samdomi kariai turi konkretų vaidmenį Rusijos karinėje strategijoje – jie plečia hibridinio karo sienas. Nors oficialiai ir nepriklauso ginkluotosioms pajėgoms, jie dalyvauja mūšiuose konfliktų zonose, gauna medalius iš Rusijos Gynybos ministerijos.

Viačeslavas Kornejevas

Dauguma samdomų karių slepia savo tapatybę ir bendradarbiavimą su privačiomis karinėmis grupėmis, o V. Kornejevas, Goblinas – ryški išimtis. Jis neslepia savo tapatybės, veiklos, be to, tam tikra prasme yra Kremliaus ginklas.

Ryškus V. Kornejevo profilis socialinėje žiniasklaidoje suteikia Kremliui progą romantizuoti privačiai samdomų karių gyvenimą, pats. V. Kornejevas pateikiamas pavyzdžiu. Kita vertus, patyrinėjus jo nuotraukas internete, galima teigti, kad kareivių skaitmeniniai įrašai daug pasako apie jų veiklą, misijas ir iš esmės prieštarauja Kremliaus viešai skambantiems neigimams.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (303)