A.Mileris priminė, kad „Naftogaz“ jau padavė milijardinį ieškinį prieš Rusiją į JAV teismus. „Jei tokie nesąžiningi „Naftogaz“ veiksmai tęsis, neatmetama galimybė, kad dėl to Rusijos Federacija gali taikyti sankcijas. Tuomet bet kokie Rusijos bendrovių ir „Naftogaz“ santykiai bus tiesiog neįmanomi“, – sakė jis.
A. Mileris taip pat pabrėžė, kad ieškinys prieš „Gazprom“ rodo „priešišką požiūrį į Rusiją“.
„Tokiomis aplinkybėmis „Gazprom“ mano, kad arbitražo procesas yra neteisėtas, o dalyvavimas jame – beprasmis. Prigalvoti „Naftogaz“ bandymai tęsti šį procesą rodo nekonstruktyvų požiūrį į Rusijos dujų tranzito į Europą organizavimą ir apskritai priešišką požiūrį į Rusijos Federaciją“, – pabrėžė A. Mileris.
2019 m. gruodžio 30 d. Ukraina ir Rusija pasirašė naują sutartį dėl dujų tranzito į Europą penkeriems metams su galimybe ją pratęsti dešimčiai metų. Remiantis dokumentu, buvo numatyta, kad pirmaisiais metais „Gazprom“ per Ukrainą turėtų perpumpuoti ne mažiau kaip 65 mlrd. kubinių metrų dujų, o per kitus ketverius metus – po 40 mlrd. kubinių metrų.
2021 m. balandį bendrovė „Naftogaz Ukrainy“ pranešė rengianti ieškinį Stokholmo arbitražui prieš „Gazprom“, – taip ji tikėjosi užginčyti tam tikras 2019 m. pabaigoje sudarytos tranzito sutarties su Rusija nuostatas.
2022 m. rugsėjį „Naftogaz Ukrainy“ pateikė ieškinį prieš "Gazprom“ į Tarptautinių prekybos rūmų Tarptautinį arbitražo teismą (Paryžiuje). „Naftogaz“ reikalauja sumokėti už gamtinių dujų transportavimą per Ukrainos teritoriją, už kurį nebuvo laiku ir visiškai atsiskaityta.
2022 m. rugsėjo mėn. duomenimis, „Gazprom“ nesumokėjo „Naftogaz Ukrainy“ už dujų tranzitą apie 200 mln. JAV dolerių. Pagal sutartį Rusijos bendrovė turi mokėti pagal Europoje taikomą principą „pumpuok arba mokėk“.