Privati karinė kompanija „Vagner“, prižiūrima Rusijos karinių pajėgų, šiuo metu samdo karius, praneša naujienų agentūra „Reuters“. Kaip sakė vienas buvęs „Vagner“ narys, pirmą kartą sirai į Libiją buvo pasiųsti dar 2019-aisiais.
Nei Rusijos gynybos ministerija, nei „Vagner“ grupės vadovybė į „Reuters“ pateiktus klausimus neatsakė.
Turkija tuo pat metu patvirtino teikianti karinę paramą kitai konflikto pusei – tarptautinės bendruomenės pripažintai Tripolyje įsikūrusiai Nacionalinės santarvės vyriausybei (NSV).
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas vasario mėnesį pranešė apie Libijoje dislokuotus kovotojus iš Turkijos remiamos Sirijos nacionalinės armijos, taip pat Turkijos karius.
Rusija yra ištikima Sirijos prezidento Basharo al Assado sąjungininkė, padėjusi jam numalšinti pasipriešinimą vadovaujamoje šalyje. Kai kurie ekspertai įsitikinę, kad Maskvos kišimąsi į Libijos reikalus derėtų laikyti ambicijų sustiprinti savo įtaką rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje tąsa.
Egiptas ir Jungtiniai Arabų Emyratai remia Kh. Haftarą, kadangi įtaria, jog NSV yra susijusi su Musulmonų brolija – islamistų grupe, kuriai aktyviai priešinasi.
Turkija, savo ruožtu, susitarė su NSV dėl jūros sienų ir siekia savų interesų regione.
Karą Sirijoje primenanti situacija
Rusijos ir Turkijos įsitraukimas, besireiškiantis parama oponuojančioms Libijos konflikto pusėms, labai primena karo Sirijoje situaciją, kai šios dvi šalys taip pat rėmė tarpusavy kovojančias puses. Susidariusią padėtį komentuojantys ekspertai perspėja, kad dabartinis konfliktas gali pagilėti.
„Rusija ir Turkija didina Libijoje tiek savo smogiamąją galią, tiek karinių pajėgų apimtį“, – sakė Joshua Landisas, Oklahomos universiteto Artimųjų Rytų studijų centro vadovas.
„Rusija stengiasi nenusileisti Turkijai, siunčiančiai sirus samdinius, bet pastangų rezultatas – nevienareikšmis“, – pridūrė jis.
Remiantis gegužę „Reuters“ žinion patekusioje konfidencialioje JT ataskaitoje pateikta informacija, Libijoje šiuo metu dislokuota ne mažiau kaip 1,2 tūkst. „Vagner“ grupės karių.
Sausio mėnesį, paklaustas, ar „Vagner“ prisideda prie kovų Libijoje, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasakė, kad jeigu Libijoje ir yra rusų, tai jie neatstovauja Rusijos valstybei ir negauna iš jos jokio užmokesčio.
Kh. Haftaro vadovaujamos Libijos nacionalinės armijos atstovas paneigė kalbas apie tai, kad buvo verbuojami sirų kovotojai, tačiau kelis kartu akcentavo, jog kaip tik jų esama priešų pajėgų gretose.
Gegužės 7 d. JAV oficialūs pareigūnai nurodė tikį, kad Rusija bendradarbiauja su B. al Assadu ir siunčia į Libiją tiek Sirijos kovotojus, tiek techniką.
Sirijos vyriausybės informacijos ministerija į el. paštu nusiųstus klausimus neatsakė.
Kh. Haftaro priešininkę NSV Turkija aprūpino dronais ir oro erdvės gynybos įranga, taip pat pasiuntė patarėjų.
NSV gynybos ministro pavaduotojas Salehas Namroushas nurodė, kad prašymą suteikti karinę paramą reikėtų laikyti atsaku į tai, ką jis pavadino užsienio šalių kišimusi į Libijos reikalus.
„Turkija yra vienintelė šalis, norinti padėti mums užbaigti plataus masto civilių žudynes ir krašto griovimą, vykdomą Jungtinių Arabų Emyratų, Rusijos ir kitų šalių“, – pasakė jis.
Karių telkimas įgavo pagreitį
Naujai Kh. Haftarą remiančias Rusijos pajėgas papildę samdiniai – 300 kovotojų, atvykusių iš Homso miesto regiono (Sirijoje). Kai kurie iš jų – buvę Laisvosios Sirijos armijos kariai. Kad taip yra, nurodė du aukšto rango opozicijai atstovaujantys asmenys. Dar vienas užsiminė apie maždaug 320 asmenų, pasiųstų iš pietvakarinės šalies dalies.
Kovoms Libijoje intensyvėjant, karių verbavimo tempas akivaizdžiai įgauna pagreitį, kadangi karas Sirijoje jau pasibaigęs, nurodė iš regiono informuojantis šaltinis.
Sirijos žmogaus teisių stebėsenos tarnyba, informaciją apie konfliktą Sirijoje gaunanti iš vietinių šaltinių, pranešė, kad gegužę kovoms Libijoje Rusija užverbavo daugiau nei 900 sirų.
Prieš vykdami į Libiją, kovotojai treniruojasi Chomse veikiančioje bazėje. Kaip teigia informaciją perdavę šaltiniai, karių algos svyruoja nuo tūkstančio iki dviejų tūkstančių dolerių (880–1 765 eurų) per mėnesį.
Karių dislokavimas Libijoje laikytinas JT paskelbto ginklų embargo pažeidimu, todėl gegužės 19 d. JT pasiuntinys Libijoje paragino Saugumo Tarybą sustabdyti masinį ginklų, įrangos ir samdinių telkimą.
Daugybė buvusių Sirijos kovotojų pasiliko Damasko ir jo sąjungininkų iš Rusijos susigrąžintose teritorijose ir pasirašė sutartis, kuriomis pasižadėjo demonstruoti lojalumą valstybei. Vis dėlto jų gyvenimas tebėra stebimas ir griežtai ribojamas.
Nuo 2014-ųjų Libija yra pasidalijusi į Tripolyje veikiančios vyriausybės kontroliuojamą sritį ir rytuose, Bengazyje, dislokuotų Kh. Haftaro vadovaujamų pajėgų užimtą teritoriją.
Pasak JT ekspertų ir keleto šaltinių iš saugumo tarnybų, Kh. Haftarą remia Rusija, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Egiptas, nors pačios šalys neigia tiesiogiai dalyvaujančios konflikte.
Nepaisant šitokios paramos, penktadienį NSV ištikimos pajėgos sugebėjo užimti paskutinį reikšmingą K. Haftaro bastioną netoli Tripolio ir taip užbaigti 14 mėnesių nesiliovusius prieš sostinę nukreiptus išpuolius.
Ketvirtadienį R. T. Erdoganas pažadėjo dar didesnę Turkijos paramą sąjungininkiškoms jėgoms Libijoje, padėsiančią įtvirtinti pasiektus laimėjimus. Šeštadienį Kh. Haftaras lankėsi Egipte ir per jo vizitą Egipto prezidentas Abdelis Fattah al Sisi paskelbė naują taikaus sureguliavimo planą.
Po Kh. Haftaro atsitraukimo ir daugelio pernai jo užimtų sričių susigrąžinimo NSV kontroliuojama teritorija išsiplėtė ir dabar jau apima didžiąją Libijos šiaurės vakarų dalį. Kh. Haftaras ir jį remiančių sąjungininkų grupės ir toliau kontroliuoja rytus ir didžiąją pietų regiono dalį. Taip pat, deja, daugelį Libijos naftos telkinių.