JAV politinė sistema yra dvipartinė, dominuoja tik dvi partijos – Respublikonų ir Demokratų – todėl ir visi moderniųjų laikų prezidentai priklausė vienai arba kitai politinei jėgai.
Demokratų partija palaiko liberaliąją kryptį, didelį dėmesį skiria pilietinėms teisėms, socialiniam saugumui ir priemonėms, padedančioms kovoti su klimato kaita. Demokratų partijai priklauso ir dabartinis JAV prezidentas Joe Bidenas, kuris liepą po partijos ir jos rėmėjų spaudimo paskelbė nebesieksiantis antrosios kadencijos.
Respublikonų partija, kuri dažnai įvardijama anglišku trumpiniu GOP, reiškiančiu Grand Old Party (liet. Didžioji senoji partija), pasisako už mokesčių ir valdžios aparato mažinimą, ginklų teises ir griežtesnius ribojimus imigracijai bei abortams, rašo BBC.
Prezidento rinkimai vyks lapkričio 5 dieną, antradienį. Išrinktasis prezidentas oficialiai bus patvirtintas 2025 metų sausio 6 dieną, o sausio 20-ąją inauguruotas kartu su savo viceprezidentu. Rinkimų laimėtojas ketveriems metams apsigyvens Baltuosiuose rūmuose – oficialioje JAV prezidento rezidencijoje, kurioje yra ir viceprezidento biuras.
Šįkart prezidento rinkimų kampanija prasidėjo su penkiolika kandidatų: devyniais respublikonais, keturiais demokratais ir dviem nepriklausomais kandidatais. J. Bidenas ir D. Trumpas per vasarį ir kovą vykusius pirmalaikius rinkimus užsitikrino didžiausią palaikymą savo partijose. Kovo 5 dieną įvykęs vadinamasis superantradienis – viena iš svarbiausių dienų, nes tuomet kandidatai užsitikrina daugiausia partijų delegatų, kurie vėliau balsuoja suvažiavimuose, balsų.
D. Trumpą liepą vykusiame Respublikonų nacionaliniame suvažiavime Milvokyje oficialiai patvirtintas partijos kandidatu. Tuomet D. Trumpas paskelbė, kad jo kandidatas į viceprezidentus yra senatorius iš Ohajo J. D. Vance’as (James’as Davidas Vance’as). Prieš suvažiavimą liepos 14 dieną mitingo Pensilvanijoje metu buvo pasikėsinta į D. Trumpą, šaulio paleista kulka kliudė buvusio prezidento ausį, tad ir per partijos suvažiavimą tam skirta daug dėmesio.
Po birželį įvykusių televizinių debatų tarp D. Trumpo ir J. Bideno, pastarasis sulaukė daug kritikos dėl prasto savo pasirodymo. Nepaisydamas demokratų ir partijos rėmėjų raginimų trauktis iš rinkiminės kovos, prezidentas kartojo sieksiantis antrosios kadencijos.
Vis dėlto liepos 21 dieną J. Bidenas socialiniame tinkle „X“ paskelbė nebesivaržysiantis su D. Trumpu ir išreiškė paramą viceprezidentei K. Harris. Netrukus jai paramą išreiškė ir įtakingi Billas bei Hillary Clintonai, o vėliau po kurį laiką trukusio delsimo ją parėmė Barackas ir Michelle Obamos.
Po J. Bideno pasitraukimo K. Harris sulaukė rekordinės finansinių donorų paramos. Per pirmąsias 24 valandas surinkta apie 81 mlrd. JAV dolerių. Dalis donorų buvo įšaldę savo finansinę paramą, nes nepritarė J. Bideno kandidatūrai.
K. Harris per porą dienų sulaukė ir pakankamo demokratų delegatų palaikymo, kad galėtų laimėti partijos nominaciją. Praėjus dviem savaitėms po J. Bideno pasitraukimo, K. Harris elektroniniu balsavimu oficialiai išrinkta partijos kandidate varžytis prieš respublikoną D. Trumpą. Kadangi niekas su ja nesivaržė, tai laikoma tiesiog formalumu. Vėliau rugpjūtį per nacionalinį partijos suvažiavimą Čikagoje paskelbtas ir demokratų kandidatas į viceprezidentus Timas Walzas.
Kuriose valstijose vyks aršiausia kova?
Kelias į Baltuosius rūmus veda per kelias valstijas, kurios rinkimų dieną vaidina itin svarbų vaidmenį. Jos įprastai būna susiskaldžiusios bei permainingos tarp demokratų ir respublikonų su nedidele pergalės persvara, rašo „The Telegraph“.
Šių metų JAV rinkimuose balsuoti teisę turi apie 240 mln. žmonių, tačiau tik palyginti nedidelė jų dalis gali nulemti, kas taps naujuoju prezidentu, pastebi BBC.
Ekspertai mano, kad yra tik keletas vadinamųjų „svyruojančių“ valstijų, kuriose tikėtinai galėtų laimėti demokratė Kamala Harris arba respublikonas Donaldas Trumpas.
Septyniose iš jų – Arizonoje, Džordžijoje, Mičigane, Nevadoje, Šiaurės Karolinoje, Pensilvanijoje ir Viskonsine – laikomi raktai į Baltuosius rūmus. Todėl abi kampanijos orientuojasi į neapsisprendusius rinkėjus šiose valstijose.
Arizonoje, Džordžijoje, Mičigane, Nevadoje, Pensilvanijoje ir Viskonsine per 2020 metų rinkimus J. Bidenas laimėjo nedidele balsų persvara. Norėdamas laimėti rinkimus, D. Trumpas turi išsikovoti šių valstijų gyventojų palankumą.
Tuo metu Šiaurės Karolinoje praėjusį kartą D. Trumpas vos įveikė J. Bideną.
Kada ir kaip vyksta balsavimas?
Balsavimas paštu JAV prezidento rinkimuose prasidėjo rugsėjo 11 dieną Alabamoje, o vėliau ir kitose valstijose.
Vis dėlto dauguma rinkėjų prie balsadėžių eina rinkimų dieną, lapkričio 5-ąją.
Balsai kiekvienoje valstijoje skaičiuojami užsidarius atitinkamoms rinkimų apylinkėms. Skirtingose valstijose balsavimo pabaigos laikas skiriasi. Dėl skirtingų JAV laiko juostų rytinėje pakrantėje balsavimo biuleteniai jau bus suskaičiuoti, o tokiose valstijose kaip Aliaska ir Havajai rinkėjai dar tik eis prie balsadėžių.
Rinkimų nugalėtoju tampa ne tas kandidatas, kuris surenka daugiausia balsų visoje šalyje. Abu kandidatai dėl pergalės varžosi 50-yje valstijų.
Kiekviena valstija turi tam tikrą skaičių vadinamųjų rinkikų kolegijos balsų, iš dalies priklausančių nuo gyventojų skaičiaus. Iš viso varžomasi dėl 538 balsų, o nugalėtoju tampa tas kandidatas, kuris surenka 270 ar daugiau rinkikų balsų.
Visose valstijose, išskyrus dvi, galioja taisyklė „nugalėtojas laimi viską“, todėl bet kuris kandidatas, laimėjęs daugiausia balsų, gauna visus valstijos rinkikų kolegijos balsus. Pavyzdžiui, daugiausiai rinkikų balsų (54) yra Kalifornijos valstijoje. Net ir tokiu atveju, jei kandidatas surinktų daugiau kaip 40 proc. gyventojų balsų, visi 54 Kalifornijos rinkikų balsai atitektų kitam kandidatui, kuris sulaukė didesnio palaikymo, o pralaimėjęs politikas negautų nė vieno balso.
Dauguma valstijų yra labai palankios vienai ar kitai partijai, todėl įprastai dėmesys sutelkiamas į keliolika valstijų, kuriose gali laimėti bet kuris kandidatas. Šios valstijos vadinamos svyruojančiomis valstijomis.
Gali būti ir taip, kad kandidatas laimės daugiausia balsų nacionaliniu mastu, kaip 2016 metais padarė Hillary Clinton, bet vis tiek pralaimės rinkikų kolegijoje.
Renkamas ne tik prezidentas
Pildydami balsavimo biuletenius amerikiečiai taip pat rinks ir Kongresą, kuriame priimami įstatymai, rašo BBC.
Kongresą sudaro Atstovų Rūmai, kuriuose renkamos visos 435 vietos, ir Senatas, kuriame varžomasi dėl 34 vietų (iš viso Senate yra 100 vietų).
Respublikonai šiuo metu kontroliuoja Atstovų Rūmus, kurie inicijuoja išlaidų planus. Demokratai vadovauja Senatui, kuriame balsuojama dėl svarbiausių valdžios paskyrimų.
Šie dveji rūmai priima įstatymus ir gali kontroliuoti Baltųjų rūmų planus, jei bet kurių rūmų valdančioji partija nesutinka su prezidentu.
Kada paaiškės rinkimų nugalėtojas?
Įprastai JAV prezidento rinkimų nugalėtojas paskelbiamas rinkimų naktį, tačiau per praėjusius rinkimus 2020 metais prireikė kelių dienų visiems balsams suskaičiuoti.
Laikotarpis po rinkimų vadinamas pereinamuoju, jei keičiasi prezidentas. Taip naujajai administracijai suteikiama laiko paskirti kabineto ministrus ir parengti naujos kadencijos planus.
Oficialiai rezultatai bus paskelbti 2025 metų sausio 6 dieną. Atstovų rūmai ir Senatas tai padaro bendroje sesijoje, per kurią formaliai suskaičiuojami ir susumuojami kiekvienos valstijos balsai.
Prezidentas bus prisaikdintas sausio 20-ąją per inauguraciją, kuri vyks ant Kapitolijaus pastato laiptų Vašingtone.
