Išeiti į gatves vėl raginama Pekinui ir Honkongo lyderei Carrie Lam atsisakius padaryti tolesnių politinių nuolaidų, nors demokratiją remiančios partijos triuškinamai laimėjo vietos valdžios rinkimus praėjusį savaitgalį.
Sekmadienį įvykę rajonų tarybų rinkimai buvo skaudus priekaištas Pekiną palaikančiam Honkongo isteblišmentui ir pakirto jo argumentą, kad tyli honkongiečių dauguma pavargo nuo pusę metų trunkančių vis smurtingesnių protestų.
Rinkimai, iki kurių kelias savaites neramumai tik augo, taip pat nulėmė retą ramybės periodą, kai daugiau nei savaitę nebuvo protestuotojų ir policijos mūšių.
Tačiau šis ramybės periodas, regis, baigiasi, nes visuomenės pyktis vėl auga Pekinui ir Honkongo valdžiai nereaguojant į rinkimų rezultatus.
Kinijos valstybinė žiniasklaida šią savaitę stengėsi menkinti ir diskredituoti Honkongo rinkimus, o C. Lam, kurios populiarumas yra rekordiškai mažas, pripažino visuomenės nepasitenkinimą, bet atmetė tolesnių nuolaidų galimybę.
„Esu įsitikinusi, kad Honkongas gali atsitiesti, kaip visuomet atsitiesiame“, – penktadienį su oficialiu vizitu lankydamasi Tailande žurnalistams sakė C. Lam.
Tačiau interneto forumuose, naudotuose masiniam judėjimui organizuoti, buvo pilna raginimų šį sekmadienį surengti didelį mitingą, o pirmadienį – streiką, nukreiptą prieš rytinį važinėjimą į darbą.
„Jei komunistinė Honkongo vyriausybė ignoruoja visuomenės nuomonę, mes visur išsiskleisime penkioms ar šešioms dienoms iš eilės... Turime nustatyti terminą“, – rašoma vienoje žinutėje į „Reddit“ panašiame forume LIHKG, kuri sulaukė didelio vartotojų palaikymo.
Šie raginimai gali pranašauti sugrįžimą prie tokio kassavaitinio politinio chaoso, kuris Honkongą yra apėmęs jau beveik šeši mėnesiai ir kuris iš dalies nulėmė miesto recesiją.
Šimtai biurų darbuotojų per savo pietų pertrauką penktadienį įvairiose miesto vietose surengė protestų žaibiško sambūrio principu, dėl to buvo dislokuotos riaušių policijos pajėgos, bet protestuotojai taikiai išsiskirstė.
Universiteto apsiaustis nutraukta
Penktadienį policija pranešė užbaigianti vieną kruviniausių protestų judėjimo skyrių – Honkongo politechnikos universiteto apsiaustį.
Didžiulis universiteto miestelis su raudonų plytų pastatais lapkričio 17 dieną tapo policijos ir lankais, strėlėmis bei Molotovo kokteiliais ginkluotų protestuotojų mūšio lauku.
Per užsitęsusią apsiaustį šimtai protestuotojų pabėgo iš universiteto miestelio, palikdami viduje nuolat mažėjančias demonstrantų gretas. Tačiau kai kuriems bėgusiems protestuotojams nepasisekė – juos sučiupo ir primušė policininkai.
Universiteto administracijai paskelbus, kad beveik visi protestuotojai paliko miestelį, ketvirtadienį į teritoriją įžengė policijos būriai. Pareigūnai miestelio teritorijoje rado daugiau kaip 4 tūkst. Molotovo kokteilių ir kitokių ginklų, kuriuos paliko protestuotojai.
Penktadienio popietę policija pašalino universiteto miestelį juosusias užtvaras ir išvyko, užbaigusi 13 dienų trukusią apsiaustį.
Dabar universiteto laukia sunki užduotis sutvarkyti nusiaubtą teritoriją, kur pilna šiukšlių, stiklo šukių, barikadų ir pūvančio maisto.
Penktadienį studentams išplatintame laiške universiteto administracija prašo jų kol kas nevykti į miestelį.
„Miestelyje vis dar nesaugu ir jis liks uždarytas“, – rašoma laiške.
Tačiau žmonės vis tiek ėjo į miestelį.
„Visi to mūšio vaizdai iškilo man prieš akis, kai išvydau tas nuolaužas“, – sakė viena moteris, o jos veidu riedėjo ašaros.
Honkongo protestus pakurstė ilgus metus visuomenėje tvenkęsis pyktis dėl Kinijos bandymų suvaržyti laisves šiame pusiau autonominiame mieste.
Milijonai honkongiečių dalyvavo vasarą vykusiose protesto akcijose, kurias išprovokavo C. Lam vyriausybės pateiktas teisės akto projektas, kuriuo buvo numatyta leisti ekstradicijas į žemyninę Kiniją.
Minėtas įstatymo projektas sukėlė nerimą, kad gali būti panaikintos principu „viena šalis, dvi sistemos“ numatytos laisvės, su kuriomis Kinija sutiko 1997 metais perimdama Honkongą iš buvusios kolonijinės valdytojos Didžiosios Britanijos.
Galiausiai tas įstatymo projektas dėl visuomenės spaudimo buvo atšauktas, tačiau policijos ir protestuotojų susirėmimai tęsėsi, demonstrantams pateikus naujų reikalavimų užtikrinti didesnes demokratines laisves, policijos atskaitomybę ir laisvus rinkimus.
Valdžios pateikti duomenys rodo, kad buvo areštuoti daugiau kaip 5 800 žmonių; beveik tūkstančiui buvo pareikšti kaltinimai. Policija iššovė per 12 tūkst. ašarinių dujų kanistrų.
Pekinas neigia varžantis Honkongo laisves, o protestus vaizduoja kaip užsienio remiamą „spalvotąją revoliuciją“, kurios tikslas yra destabilizuoti žemyninę Kiniją.