Į atsargą išėjęs žvalgybininkas: Kremlius niekada nebespjaus į veidą nei lenkams, nei lietuviams

Apie tai, kokią informaciją Lietuvoje ir Lenkijoje bando surinkti Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybos, ar Kremlius ir Minskas sieks eskaluoti situaciją pasienyje su Lietuva, Lenkija ir Latvija, ar įtvirtinimų statyba pasienyje su Baltarusija ir Rusija gali užtikrinti Europos Sąjungos saugumą ir kodėl Vladimiras Putinas Lenkiją ir Lietuvą laiko pagrindiniu Rusijos priešu po JAV, kalbėjomės su diplomatu, į atsargą išėjusiu Lenkijos žvalgybos pulkininku Andrzejumi Derlatka.

– Kokias didžiausias grėsmes šiuo metu Lietuvai ir Lenkijai kelia Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybos? Kas rusus domina labiausiai?

– Lenkija – pagrindinis karinės ir humanitarinės pagalbos tiekimo centras Ukrainai, kuri yra priklausoma nuo Vakarų paramos. Todėl Rusijai esminis klausimas – logistinių tiekimo linijų sutrikdymas, nes tai gali užtikrinti Kremliaus pergalę kare. Rusijos žvalgybai taip pat tenka užduotis rinkti informaciją, kuri padėtų Rusijai įveikti Lenkiją ir Lietuvą. Tai informacija, kuri galėtų praversti agresijos atveju: pažinti kritinę infrastruktūrą, pažinti karinį potencialą, pažinti socialinę, politinę situaciją ir t. t. Kitaip tariant, visa tai, kas galėtų būti aktualu ginkluoto konflikto ar karo atveju.

Rusijos žvalgyba, ypač Užsienio žvalgybos tarnyba, kelis dešimtmečius specializuojasi vadinamosiose aktyviose operacijose, t. y. dezinformacijos, manipuliacijų, įtaigos ir sumaišties skleidime, be kita ko, pasitelkiant vadinamuosius įtakos agentus. Tai žmonės, dirbantys politikoje, žiniasklaidoje ir, vis dažniau, populiarūs socialinės žiniasklaidos tinklaraštininkai. Kokie jie pavojingi, gerai atskleidžia garsiojoje FTB ataskaitoje aprašytas įtakos JAV rinkimams atvejis.