Vakarų šaltinių perduoti dokumentai – tai 29 įslaptinti Rusijos kariniai failai, parengti per 2008–2014 metų laikotarpį. Tarp jų galima rasti karo inscenizavimo scenarijų, taip pat jūrų pajėgų vadams skirtų instruktažų, kuriuose aptariami veiksmų, susijusių su branduolinio ginklo panaudojimu, principai.
„Pirmą kartą tenka matyti išviešintus tokio turinio dokumentus“, – sakė Carnegie centro Rusios ir Eurazijos studijų skyriaus Berlyne vadovas Aleksandras Gabujevas.
Nors dokumentai surašyti prieš dešimt ir net daugiau metų, ekspertai įsitikinę, kad jie tebėra svarbi dabartinės Rusijos karinės doktrinos dalis.
Gynybos planai atskleidžia įsisenėjusį Rusijos saugumo pareigūnų įtarumą Kinijos atžvilgiu, gyvavusį net tada, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo stiprinti santykius su Pekinu, dar 2001 metais pasirašiusiu susitarimą, įpareigojantį susilaikyti nuo pirmojo branduolinio smūgio.
Susipažinus su pratyboms skirta medžiaga tampa aišku, kad net tada, kai šalys tapo artimesnės, Rusijos Rytų karinėje apygardoje buvo darbuojamasi prie įvairiausių scenarijų, imituojančių Kinijos puolimą.
Viename iš hipotetinio Kinijos puolimo aprašų nurodoma, kad Rusija, dokumentuose figūruojanti kaip Šiaurės federacija, galėtų suduoti taktinį branduolinį smūgį, jei tektų stabdyti antrą „Pietų“ karinio proveržio bangą.
„Vyriausiasis vadas duoda nurodymą <...> panaudoti branduolinį ginklą <...> tuo atveju, jei priešas dislokuotų antrojo ešelono dalinius ir kiltų tolesnio „Pietų“ puolimo grėsmė esminio smūgio kryptimi“, – rašoma dokumente.
Atskirose karinių jūrų pajėgų vadams skirtose instrukcijose, nesusijusiose su pasirengimu karui su Kinija, ganėtinai išsamiai išdėstyti sprendimo dėl galimo branduolinio smūgio kriterijai. Tarp jų – priešų išsilaipinimas Rusijos teritorijoje, dalinių, atsakingų už pasienio rajonų gynybą, sutriuškinimas, taip pat neišvengiama įprastai apsiginklavusio priešo ataka.
Pateiktoje medžiagoje raudonoji linija apibrėžta kaip sankaupa veiksnių, kuriems atsiradus Rusijos pajėgos patirtų tokius nuostolius, kad taptų neįgalios sustabdyti priešo vykdomos plataus masto agresijos, todėl iškiltų kritinė grėsmė Rusijos valstybės saugumui.
Galimų lemtingų aplinkybių sąraše – 20 proc. balistinėmis raketomis apginkluotų strateginių povandeninių laivų likvidavimas, 30 proc. atominių atakos povandeninių laivų likvidavimas, trijų arba daugiau kreiserių sunaikinimas, trijų aerodromų subombardavimas, taip pat pagrindinio ir rezervinio pakrantės pajėgų štabų likvidavimas.
Taktinį branduolinį ginklą Rusijos pajėgos, esą, galėtų panaudoti vykdydamos įvairias užduotis, įskaitant agresijos arba karinių konfliktų eskalavimo užkardymą, agresijos sustabdymą, pajėgų arba teritorijų praradimo prevenciją, taip pat Rusijos karinio jūrų laivyno pajėgumų didinimą.
Kalbant apie Ukrainą, ekspertai teigia, kad Rusija greičiausiai turės aukštesnę taktinio branduolinio ginklo panaudojimo kartelę, nes Ukraina neturi savo branduolinių pajėgumų ar galimybės pradėti tokio pat masto invaziją kaip JAV ar Kinija. Be to, branduolinis smūgis Ukrainai greičiausiai paskatintų konflikto eskalavimą ir tiesioginį JAV ar Didžiosios Britanijos įsikišimą, o „tai paskutinis dalykas, kurio Putinas nori“.