Branduolinis povandeninis laivas „Kazan“ kartu su kitais laivas į Havanos uostą atvyko birželio 12 dieną ir po penkių dienų pirmadienį iš ten išplaukė. Rusija karo laivų ir lėktuvų į Karibų jūrą pasiuntė praeitą savaitę planuotoms karinėms pratybos – Jungtinės Valstijos šiuose manevruose jokios grėsmės teigia neįžvelgusios.

Tebesitęsiančio Rusijos karo prieš Ukrainą stebėtojai socialiniuose tinkluose pradėjo dalintis rusų povandeninio laivo nuotraukomis, atkreipdami dėmesį į skyles, žiojinčias laivo korpuse.

Įprastai povandeniai laivai aprūpinami nesusekama danga, sugeriančia garso bangas, todėl tokie laivai tampa geriau apsaugoti nuo atakų ir sunkiau susekami, rašo „Newsweek“.

Rusijos povandeninis laivas Kuboje

„Pakeliui į Kubą pradėjo byrėti rusų povandeninis laivas. Ar jis dar sugrįš į Rusiją??? Manau, kad geriausias sprendimas būtų skelbti pavojų ir pasukti į už kelių valandų kelio esantį uostą Floridoje“, – socialiniame tinkle X teigia Ukrainos karo tinklaraštininkas ir vykdomasis tyrimų grupės „Wind of Change“ direktorius Igoris Suška.

Nyderlanduose dirbantis duomenų mokslininkas Marijnas Markusas „LinkedIn“ parašė: „Naujausias Rusijos branduolinis povandeninis laivas „Kazan“, viešėdamas Kuboje, tiesiogine to žodžio prasme pradėjo byrėti. Baigia nubyrėti jo garsą blokuojančios plokštės, o tai reiškia, kad šis slapusis laivas po vandeniu bus visai nebeslapus ir patrauks sonarų dėmesį. Tas plokštes turėtų būti galima pakeisti, bet, o Dievai, jūs tik pažiūrėkite į tą skylę dešinėje...

Kol laivas stovėjo Havanoje, jį apžiūrėjo narai, gal kažką bandė taisyti. Baisiausia, kad tam laivui tik šešeri metai. Apsauginės dangos defektai pažįstami ir Vakarų povandeniniams laivams. Paprastai tai tvirtinimo problema, nes pats korpusas, veikiamas aplinkos, nuolat traukiasi ir plečiasi“.

Jūrų saugumo ekspertas H. I. Suttonas 2020 metų „Forbes“ straipsnyje teigė, kad tokia slapumą užtikrinanti danga – keblus iššūkis inžinieriams, nes „turi išsilaikyti galimai pačiomis sudėtingiausiomis sąlygomis žemėje“.

„Povandeninio laivo korpusas, nors ir pagamintas iš paties tvirčiausio plieno, laivui neriant gilyn, lenkiasi. Be to, dangą veikia ir temperatūrų pokyčiai. Amerikos laivynas ne vienintelis, susiduriantis su tokiais iššūkiais. Britų karinis laivynas taip pat turi tokių bėdų. Rusijos karinis laivynas, susiduriantis su itin atšiauriomis sąlygomis, pavyzdžiui, Arktyje, taip pat ne išimtis.

Problemą dar pagilina tai, jog dalies povandeninių laivų korpusas pagamintas iš titano, prie kurio ką nors pritvirtinti iš tiesų labai sudėtinga. Taigi, kai kitą kartą pamatysime povandeninį laivą su plika akimi matomais randais, turėkite omenyje, kad tai visiems gerai žinoma problema, bylojanti sudėtingas veiklos sąlygas. Sprendimas dar tik galvojamas“, – teigė jis.

Rusijos branduolinis povandeninis laivas ir kiti karinio jūrų laivyno laivai po penkių dienų vizito pirmadienį išplaukė iš Kubos – komunistinės valstybės, esančios visai netoli Floridos krantų. Vietiniai gyventojai mojavo Rusijos vėliavomis, išlydėdami laivus į atvirą jūrą iš salos, kuriai pastarosios dienų buvo pakankamai įtemptos, mat joje taip pat lankėsi JAV branduolinis povandeninis laivas ir Kanados karinio jūrų laivyno patrulinis laivas.

Laivai į Kubą atvyko tuo metu, kai kare Ukrainoje tvyro didžiulė įtampa, Vakarų remiamai vyriausybei mėginant atremti rusų invaziją.

Ketvirtadienį į Amerikos karinio jūrų laivyno bazę Gvantanamo įlankoje atvyko ir Jungtinių Valstijų povandeninis laivas „USS Helena“ – JAV pietų vadavietės teigimu, tai buvo planinis ir eilinis apsilankymas šiame uoste.

Užsienio reikalų ministras Carlosas Fernandezas de Cossio sakė, kad Kubai apie šį vizitą buvo pranešta, tačiau „akivaizdu, kad mums nepatinka, jog čia lankosi“ branduolinis povandeninis laivas iš valstybės, vykdančios „Kubai priešišką“ politiką.

Penktadienį Havanoje prisišvartavo ir Kanados karinio jūrų laivyno laivas „Margaret Brooke“, kuris taip pat turėjo išvykti pirmadienį.

Šaltojo karo metais Kuba buvo svarbi Sovietų Sąjungos partnerė. 1962 m. saloje dislokavus sovietines branduolines raketas, kilo Kubos raketų krizė, o Vašingtonas ir Maskva atsidūrė ant karo slenksčio.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)