Per kelias dienas Islamo Respublika neteko vieno iš paskutiniųjų savo vadinamosios pasipriešinimo ašies vyrų, o jos užsienio politika faktiškai subyrėjo į šipulius.
Šią savaitę Teherano pareigūnai stengėsi sumenkinti šio įvykio reikšmę, aiškindami, esą jie tai numatę, ir kaltindami B. Assadą užsispyrimu. Tačiau pasauliui svarstant apie galimus B. al Assado nuvertimo padarinius ir jo poveikį Artimųjų Rytų dinamikai, Iranui tenka sukti galvą, kaip reaguoti į klausimus dėl savo paties vadovybės pažeidžiamumo.
Teokratija jau dabar susiduria su žymiais vidaus nesutarimais ir ekonominiais sunkumais. Netekus kitų svarbiausių sąjungininkų – „Hezbollah“ Libane ir „Hamas“ Gazos Ruože, – Iranas dabar greičiausiai atsitrauks nuo savo ilgalaikės strategijos skleisti karinę ir ideologinę įtaką arabų pasaulyje ir tuo pat metu ruošis Donaldo Trumpo sugrįžimui į Baltuosius rūmus.