Remdamasi gelbėjimo tarnybos duomenimis, valstybinė žiniasklaida taip pat pranešė, kad maždaug 140 žmonių buvo sužeista.
Sprogimai, kuriuos valstybinė televizija pavadino „teroristiniu išpuoliu“, įvyko tvyrant didelei įtampai Artimuosiuose Rytuose, kitą dieną po to, kai per Beiruto drono smūgį, dėl kurio Libano pareigūnai apkaltino Izraelį, žuvo vienas iš grupuotės „Hamas“ vadų, Irano sąjungininkas Salehas al Aruri.
Sprogimai driokstelėjo netoli Saheb al Zamano mečetės Kermano mieste, pietiniame Q. Soleimani gimtajame mieste, kur yra palaidotas, kai jo šalininkai susirinko paminėti ketvirtąsias jo žūties per JAV drono smūgį netoli Bagdado oro uosto metines.
Kermano gubernatoriaus pavaduotojas sakė, kad sprogimai buvo „teroristinis išpuolis“. Per sprogimus taip pat buvo sužeista mažiausiai 170 žmonių, pranešė valstybinė žiniasklaida.
Irano naujienų agentūra „Tasnim“, cituodama informuotus šaltinius, teigė, kad „įvykio vietoje sprogo du krepšiai su bombomis“. „Šio incidento kaltininkai, matyt, susprogdino bombas nuotoliniu būdu“, – pridūrė „Tasnim“.
Naujienų agentūra ISNA citavo Kermano merą Saeedą Tabrizi, kuris teigė, kad bombos sprogo 10 minučių intervalu.
Internete paskelbtoje filmuotoje medžiagoje matyti, kaip minios bėga, o saugumo darbuotojai užtveria teritoriją.
Q. Soleimani vadovavo elitinėms „Quds“ pajėgoms – Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpuso užsienio operacijų padaliniui, atsakingam už karines operacijas visuose Artimuosiuose Rytuose.
Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei paskelbė Q. Soleimanį „gyvuoju kankiniu“ dar šiam esant gyvam. Q. Soleimani buvo plačiai gerbiamas kaip didvyris dėl savo vaidmens nugalint džihadistų grupuotę „Islamo valstybė“ Irake ir Sirijoje.
Daugelio iraniečių nuomone, jo kariniai ir strateginiai sugebėjimai padėjo išvengti daugiataučių kaimyninių šalių, tokių kaip Afganistanas, Sirija ir Irakas, dezintegracijos.
Ilgą laiką JAV ir jų sąjungininkų laikytas pavojingu priešininku, Q. Soleimani buvo vienas iš svarbiausių galios formuotojų visame regione, nustatęs Irano politinę ir karinę darbotvarkę Sirijoje, Irake ir Jemene.
Praėjus kelioms dienoms po jo mirties 2020 metais ir artėjant laidotuvėms Kermane, milijonai žmonių atvyko jo pagerbti, taip parodydami nacionalinę vienybę.
2018 metais „IranPoll“ ir Merilendo universiteto atlikta apklausa parodė, kad Q. Soleimani populiarumas Irane siekė 83 proc. ir lenkė tuometinį prezidentą Hassaną Rouhani bei tuometinį užsienio reikalų ministrą Mohammadą Javadą Zarifą.