Pasak leidinio, respublikonų kandidato į prezidentus žmona rašo, kad „būtina užtikrinti, jog moterys galėtų savarankiškai apsispręsti dėl vaikų gimdymo ir remtis savo įsitikinimais, be jokio valdžios įsikišimo ar spaudimo“.
Jos komentarai skiriasi nuo D. Trumpo nuomonės, kad JAV valstijos turėtų turėti teisę pačios spręsti, kokius abortų apribojimus įvesti.
Abortai bus vienas svarbiausių lapkričio 5 dienos rinkimų klausimų, o apklausos rodo, kad demokratę Kamalą Harris šiuo klausimu rinkėjai gerokai palankiau vertina nei D. Trumpą.
„Kodėl kas nors kitas, o ne pati moteris, turėtų turėti teisę spręsti, ką jai daryti su savo kūnu? Pamatinė moters teisė į asmeninę laisvę, į savo gyvenimą, suteikia jai teisę nutraukti nėštumą, jei ji to nori“, – straipsnyje cituojama M. Trump.
„Apriboti moters teisę rinktis, ar nutraukti nepageidaujamą nėštumą, yra tas pats, kaip atimti iš jos savo kūno kontrolę. Su šiuo įsitikinimu gyvenu visą savo, kaip suaugusio žmogaus, gyvenimą“, – cituodamas ją rašo „The Guardian“, teigiantis, kad gavo jos memuarų egzempliorių prieš jų pasirodymą ateinantį antradienį.
M. Trump retai kada viešai kalba apie savo politines pažiūras. Knyga „Melania“, atskleidžianti, jog buvusios pirmosios ponios požiūris smarkiai skiriasi nuo kitų jos partijos narių, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) knygynuose pasirodys antradienį, spalio 8 d. „The Guardian“ gavo knygos kopiją.
Jos sprendimas įtraukti energingą pritarimą teisei į abortą yra stebėtinas žingsnis, turint omenyje ne tik tai, kad jos vyras yra Respublikonų partijos kandidatas į prezidento postą, žadantis uždrausti abortus, bet ir tą faktą, jog Donaldo Trumpo prezidentavimo laikotarpiu moterų reprodukcinės teisės smarkiai pablogėjo.
2022 m. JAV Aukščiausiasis Teismas nagrinėjo bylą Dobbsas prieš Džeksono Moterų sveikatos organizaciją: trys teisėjai, paskirti valdžius D. Trumpui, nubalsavo anuliuoti byloje Roe prieš Wade’ą priimtą sprendimą, saugojusį federalines teises į abortą nuo 1973 m. Netrukus po to Respublikonų valdomos valstijos įvedė drakoniškų aborto draudimų.
D. Trumpas bandė prisiimti nuopelnus už sprendimą byloje Dobbsas prieš Džeksono Moterų sveikatos organizaciją ir išvengti piliečių įsiūčio, kurį sukėlė, todėl apdairiai pasakė, kad dėl teisės į abortą turi nuspręsti pačios valstijos.
Tačiau Demokratų partija nusprendė sugrąžinti teisę į abortą ir iškovojo keletą pergalių net konservatyviose valstijose. Respublikonų kampanijos keliama grėsmė reprodukcinėms teisėms, įskaitant pagalbinį apvaisinimą (in vitro fertilizaciją), šiais metais pridarė jiems nemažai problemų.
Įvairiausių pareiškimų, kuriuos oponentai laiko mizoginiškais ir regresyviais, jūroje Jamesas Davidas Vance’as, D. Trumpo kandidatas į viceprezidentus, nurodė, kad pritartų visiškam abortų uždraudimui šalyje, tačiau jo viršininko žmonai, panašu, toks žingsnis nepatiktų.
D. Trumpas ir pats atsidūrė painiavoje, ar lapkričio mėnesį balsuos už teisės į abortą išsaugojimą Floridos valstijoje. Dėl šio klausimo balsuos ir jo žmona, nes jųdviejų gyvenamoji vieta yra Mar-a-Lago, Palm Bičas. Galiausiai jis pareiškė balsuosiąs prieš. Sprendžiant iš M. Trump žodžių, ji linkusi balsuoti už.
Jos memuarai – ne itin stora knyga, kurioje pilna ilgų pasakojimų apie vaikystę Slovėnijoje, modelio darbą Niujorke ir meilę vyrui, kurio trečiąja žmona tapo. Apie politiką parašyta palyginti nedaug. Užtat yra D. Trumpo anotacija, kurioje jis giria savo žmonos „atsidavimą siekti nepriekaištingų rezultatų, įžvalgumą ir pasiekimus versle“.
Prieš aptarinėdama aborto klausimą, M. Trump pažymėjo, kad, pati būdama imigrantė, kai kuriais imigracijos politikos klausimais nepritaria D. Trumpui.
„Retkarčiais pasitaikantys politiniai nesutarimai tarp manęs ir mano vyro, – rašo ji. – Yra mūsų santykių dalis, bet stengiuosi juos išspręsti privačiai, užuot viešai suabejojusi jo įsitikinimais.“
Visgi vėliau memuaruose įvardyti jos požiūriai į abortą ir reprodukcines teises kardinaliai skiriasi nuo jos vyro ir partijos požiūrių.
„Visada tikėjau, kad žmonės pirmiausia turi rūpintis savimi, – samprotauja M. Trump. – Tai labai paprasta koncepcija. Tiesą sakant, visi gimstame turėdami keletą pagrindinių teisių, įskaitant teisę mėgautis gyvenimu. Visi turime teisę gyventi oriai ir prideramai. Šis sveiku protu paremtas požiūris galioja ir moters prigimtinei teisei priimti sprendimus, susijusius su jos kūnu ir sveikata.“
Anot M. Trump, jos nuomonė apie abortą yra pagrįsta „pagrindiniu principų rinkiniu“, kurio centre – „asmens laisvė“ ir „asmeninė laisvė“. Dėl šių principų „nesiginčijama“.
Paaiškinusi, kodėl pritaria teisei į abortą, buvusi pirmoji ponia pateikia „teisėtų priežasčių, kodėl moteris gali nuspręsti pasidaryti abortą“, įskaitant pavojų gyvybei, išprievartavimo ir kraujomaišos atvejus bei „įgimtus defektus ir sunkias ligas“.
Teigdama, kad „konkretus laikas yra svarbus“, M. Trump pasisako ir už teisę į abortą vėlesniu nėštumo laikotarpiu.
„Svarbu nepamiršti, kad istoriškai vėlesniu neštumo laikotarpiu abortai daugiausia būdavo atliekami aptikus rimtų vaisiaus apsigimimų, galėjusių sukelti kūdikio mirtį po gimdymo ar negyvo kūdikio gimimą. Galbūt būtų mirusi ir motina. Tokių atvejų pasitaikydavo labai retai, o sprendimas atlikti abortą paprastai būdavo priimamas po keleto nėščiosios ir jos gydytojo konsultacijų. Mes, kaip bendruomenė, turėtume vadovautis šiais sveiku protu paremtais standartais. Kaip jau minėjau, konkretus laikas yra svarbus“, – rašo ji.
Amerikoje daugiau nei 90 proc. abortų atliekama 13-ą nėštumo savaitę arba anksčiau, rodo Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) duomenys. Mažiau negu 1 proc. abortų – 21-ą neštumo savaitę arba vėliau.
Vykstant rinkimų kampanijai, Respublikonų partija akivaizdžiai neteisingai pateikia Demokratų partijos požiūrį į abortus. Praėjusį mėnesį debatuose su Kamala Harris dalyvavęs D. Trumpas klaidingai pareiškė, kad jos „pasirinktas viceprezidentas sako, jog abortas devintą nėštumo mėnesį yra visiškai normalu. Taip pat jis [Timas Walzas] teigia, kad „egzekucija po gimimo“ – egzekucija, nebe abortas, nes kūdikis jau gimė, irgi nieko blogo.“
Bet jo teiginiai buvo paneigti: nė vienos JAV valstijos įstatymai neleidžia nužudyti ką tik gimusio kūdikio.
Savo knygoje M. Trump taip pat ragina suprasti abortui pasiryžusias moteris.
„Daugelis moterų renkasi abortą dėl asmeninių sveikatos priežasčių, – rašo ji. – Šios situacijos, pasižyminčios rimtais moraliniais padariniais, nelyginant sunki našta užgula moterų ir jų šeimos narių pečius, jos nusipelno mūsų atjautos. Tik pagalvokite, koks sudėtingas yra sprendimas ryžtis gimdyti, kai gresia pavojus netekti gyvybės.“
Pastaruoju metu žiniasklaidoje akcentuojami valstijose, kuriose uždraustas abortas, mirusių nėščių moterų atvejai.
M. Trump toliau prašo supratingumo ir užuojautos.
„Neplanuotai pastojusios jaunos moterys neretai jaučiasi izoliuotos ir patiria didžiulį stresą. Aš, kaip ir daugelis amerikiečių, pritariu reikalavimui, kad nepilnametės turėtų gauti tėvų leidimą, prieš pasidarydamos abortą. Suprantu, kad tai ne visada yra įmanoma. Kita mūsų karta turi gauti žinių, apsaugą, saugumą ir paguodą, o su abortais susijusią kultūrinę stigmą reikia panaikinti.“
Galiausiai M. Trump išreiškia solidarumą su protestuotojais už reprodukcines teises.
„Šūkis „Mano kūnas, mano pasirinkimas“ paprastai siejamas su aktyvistėmis ir už pasirinkimo teisę pasisakančiomis moterimis, – rašo ji. – Bet, gerai pagalvojus, „Mano kūnas, mano pasirinkimas“ tinka abiem barikadų pusėms – tai moters teisė priimti savarankišką sprendimą dėl savo kūno, įskaitant teisę pasirinkti gyvybę. Asmeninė laisvė.“