Iš popiežiaus vardo galima spręsti, kokios politikos laikysis Vatikanas

Iš to, kokį popiežišką vardą pasirinko naujasis Katalikų Bažnyčios pontifikas galima spręsti, kokios politikos laikysis Vatikanas, mano Bažnyčios istorikas Paulius Subačius.

„Naujojo popiežiaus pasirinktas Pranciškaus vardas nurodo dvasinį atsinaujinimą, paprastumą ir neturtą“, – DELFI sakė Lietuvos ambasadorė prie Šventojo Sosto Irena Vaišvilaitė.

Primindama Pranciškų neturtėlį, kuriuo seka broliai pranciškonai, Bažnyčios istorikė negalėjo nepaminėti ir jėzuitų šventojo Pranciškas Ksavero, kuris buvo misijonierius ir mirė prie Kinijos krantų.

„Bažnyčia – visada misijinė. tačiau tikėtina, kad naujasis popiežius tai dar labiau sustiprins“, – sakė Lietuvos ambasadorė prie Šventojo Sosto.

Pasirenka pats popiežius

„Vardą pasirenka pats popiežius, pagal tai, kuo seks, kokie Bažnyčios vadovai jam yra pavyzdys ir kokią bažnyčios politiką norėtų vykdyti, kokią teologinę liniją palaikyti. Tai ir yra pagrindiniai popiežiško vardo pasirinkimo motyvai”, – DELFI komentavo P. Subačius.

Paklaustas, ar iš vardo galima numatyti išrinktojo popiežiaus prioritetus, bažnyčios istorikas sakė, jog šiek tiek galima.

Kodėl išrinktas popiežius pasivadina vienu ar kitu vardu, paaiškinama retai.

„ Jono Paulius II atveju buvo visiškai akivaizdu, kad šis vardas pasirinktas pagerbiant labai trumpai prieš jį buvusį popiežių Joną Paulių I ir taip tarsi pratęsiant jo darbus. Benediktas XVI buvo pirmasis naujų laikų popiežius, kuris aiškiai pasakė, kodėl pasirinko tokį vardą: per pirmąją bendrą audienciją šv. Petro aikštėje popiežius Benediktas XVI paaiškino, jog šį vardą renkasi pagal Benediktą XV, kuris vadovavo Bažnyčiai audringais laikais, per I Pasaulinį karą ir taip pat pagal Šv. Benediktą, kuris yra Europos globėjas, pabrėždamas, jog Benediktas primena krikščioniškas Europos šaknis”, – atkreipė dėmesį P. Subačius.

Su krikšto vardais nesutampančius popiežiškus vardus Romo vyskupai pasirenka maždaug nuo X amžiaus.

Bažnyčios istoriko teigimu, paskutinis popiežius, kuris 1555 metais pasiliko savo krikšto vardą, buvo Marcelas II. Po jo nė vienas asmuo, išrinktas popiežiumi, nebepasiliko savo krikšto vardo.

„Ilgoje Bažnyčios istorijoje yra buvę visokių nuotykių. Reikėtų priminti, kad pirmasis žemiškasis Bažnyčios vadovas buvo apaštalas Petras, kurio tikrasis vardas – Simonas. Žinoma, jis nebuvo išrinktas popiežiumi, kaip dabar tą suprantame. Pats Jėzus Kristus yra pasakęs: „ Tu esi Petras – Uola; ant tos uolos aš pastatysiu savo bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės”. Taigi, Petras – apaštalo vardas, Šventasis Sostas dar vadinamas švento Petro sostu”, – priminė P. Subačius.

Pirmaisiais krikščionybės amžiais žydai, graikai ar romėnai, kurie atsivertė į krikščionybę, krikšto metu gaudavo naują – krikščionišką vardą. Iki maždaug VI amžiaus išrinktieji popiežiais buvo vadinami savais vardais.

„Tačiau VI amžiuje į popiežius buvo išrinktas žmogus, vardu Merkurijus. Jis buvo pirmasis, kuris išrinktas popiežiumi pasirinko Jono II vardą. 10 amžiuje popiežiaus vardo pasirinkimas pradėjo formuotis kaip Bažnyčios tradicija. Tuomet į popiežiumi buvo išrinktas iš Pavijos kilęs italų dvasininkas, kurio krikšto vardas buvo Petras. Kadangi apaštalas Petras – pirmasis bažnyčios vadovas, nutarta vengti pretenzijos į jo vardą, todėl naujasis popiežius pasirinko būti Jonu XVI”, – pasakojo DELFI pašnekovas.

Po apaštalo Petro kito šiuo vardu pasivadinusio Bažnyčios vadovo taip ir nebuvo. P. Subačiaus žodžiais, formalaus draudimo pasirinkti šį vardą nėra, tačiau visi supranta, kad negali pretenduoti į apaštalo Petro titulą ir garbę.

Trečiadienį vakare kardinolų konklava naujuoju popiežiumi išrinko kardinolą Jorge Mario Bergoglio iš Argentinos, kuris pasirinko Pranciškaus vardą.